Tikriausiai didesnės politinės kvailystės regėti neteko, jei manysime, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmiausia skaičiuoja būsimus reitingus. Išmesdama iš partijos Algirdą Paleckį dabar, oligarchus (tegul ir laikydama rožę dantyse) aptarnaujanti partija galutinai prarado bet kokias galimybes kalbėtis su rinkėjais, kurie tikrai ieško gana radikalių kairiųjų lozungų.
Pakankamai protingai manė tie, kas teigė, jog A. Paleckio demaršai, partinės vadovybės grūmojimai ir ilgalaikis tokio “vidinio fronto” palaikymas galėtų būti tam tikru socialdemokratų projektu. Būtų logiška. Juk A. Paleckis pats yra pareiškęs, jog pretenduoja į tą patį rinkėją, kuris norėtų balsuoti už tvarką, teisingumą ir Paksą.
Nežinia kas nutiko LSDP smegenų centrams ir G. Kirkilo strateginiams patarėjams. Gal jie buvo kiek pervertinti, o gal “NDX energija” ir šakėmis ant ežero paviršiaus paišytos atominės elektrinės pinigai taip pertvarkė pasaulėvaizdį? Panašu, jog teliko brutalus šūkis – pirmyn bet kuria kaina. Tik taip įmanoma įvertinti garsiajame partiniame viešbutyje įvykusio LSDP tarybos posėdžio rezultatus. Tai ne tik subliūškęs mitas apie partijos vidinę demokratiją ir atsisakymas ligi šiol galiojusios šioje organizacijoje nuostatos – talpinti savyje visus, kas tik nori ten būti.
Dar prieš keletą dienų apie Algirdą Paleckį kaip apie gudrų partijos vadovybės projektą (ką jis pats kategoriškai neigė) kalbėję apžvalgininkai ir kiti pašaliniai stebėtojai turėtų prisipažinti klydę, tačiau čia pat kyla kitokių minčių.
Nėra kol kas jokių žinių, kad Vilniaus socialdemokratų lyderis būtų naudojęsis ALMAX paslaugomis. Tuo pat metu neįmanoma nesutikti su dalies stebėtojų teiginiais, jog tarp A. Paleckio ir R. Pakso laikysenos, įvaizdžio formavimo judesių ir politinės taktikos esama panašumų. Prieš korupciniu laikytą „Wiliams“ projektą neva kovojęs R. Paksas buvo lyg ir „išmestas“ bei tribūnose ir ekranuose kalbėjo tai labai liūdnai ir patetiškai, tai ryžtingai ir beveik grasinančiai. Teigė nepasiduosiąs. Tą patį daro ir A. Paleckis, kurį partijos vadovybė galutinai nulinčiavo po to, kai jis pasipriešino „NDX energija“ pažadų pastatyti elektrinę ar dar ką nors, įšventinimui.
Pats „išmestasis“ kol kas teigia tiesiog kovosiąs su korupcija ir neisiąs nei į vieną partiją. Lyg ir ieškojo kontaktų su neparlamentine Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS), lyg ir norėtų būti naujos organizacijos lyderiu. Tačiau kol kas nežinia kaip būtent naudos savo kuriamą jauno ir kieto vyruko įvaizdį. Nemažai priklausys nuo to, kaip jo politinius judesius ištvers sostinės savivaldybės taryboje susiklosčiusi trapi dauguma.
Kad ir kaip ten būtų, o R. Pakso partija šioje situacijoje jau laimėjo. Vieši siūlymai A. Paleckiui prisiglausti yra smulkmena. Kur kas svarbiau tai, jog sostinėje LSDP balsų, į kuriuos dar prieš beveik metus pasiskelbė besiorientuojąs A. Paleckis, nebegaus niekada.
LSDP vadovybė neišnaudojo net ir paskutinio ideologinio gelbėjimosi rato, kurį prieš pat balsavimą dėl „NDX“ ir A. Paleckio pasiūlė keli partijos intelektualai. Partijos taryboje, kuri tenorėjo greičiau sutvarkyti „NDX“ reikalaus, nebuvo pasikalbėti apie nieką kitką.
Viešai išplatintame pareiškime naujoji frakcija ragino paskubinti visuotinio turto ir pajamų deklaravimo įvedimą, mažinti mokesčius mažiau uždirbantiems ir didinti turtingiesiems, reguliuoti monopolijų teikiamų prekių ir paslaugų kainas, užtikrinti valstybės kontrolę strateginiuose ekonominiuose sektoriuose, priimti neteisėtai privatizuoto ir įgyto turto gražinimo valstybei įstatymą.
Milijardinis projektas ir numanomos magaryčios nepaliko LSDP vadovybei laiko tokiems socialdemokratiniams niekams, tad visa tai kartu ar atskirai toliau eksploatuos R. Paksas ir A. Paleckis. Ir nėra jokių ženklų, kodėl jiems turėtų nesisekti.
