Šiaulių apygardos teismas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkui A. Norkui už rengimąsi nužudyti ir kelis kitus nusikaltimus (rengimąsi nužudyti asmenį dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtą laisvės atėmimą, piktnaudžiavimą tarnyba, poveikį liudytojui, melagingų parodymų davimą bei neteisėtą disponavimą šaudmenimis) skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę. T. Lidikausko laisvė buvo apribota dvejiems metams ir jam skirta nuo 23 iki 6 val. būti namuose bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitos pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 valandų per mėnesį.
Sumušė ir paliko
Bylos duomenimis, 2009-ųjų rugsėjo 6-osios vakarą atostogaujančiam kriminalistui A. Norkui paskambino giminaitis T. Lidikauskas ir pranešė neva telšiškis Vladas P. su draugais prie prekybos centro „Iki“ jį užpuolė ir nori iš jo kreditinės kortelės paimti pinigus. A. Norkus sėdo į savo automobilį ir atvyko prie parduotuvės. Aplinkinių akivaizdoje jis čiupo Vladą ir įgrūdo į savo mašiną. A. Norkus vyrui parodė savo tarnybinį pažymėjimą, sulaikytajam buvo pasakyta, kad jis bus nuvežtas į policijos komisariatą, tačiau „Audi“ pasuko prie Telšių apylinkėse esančių miškų. Ten Vladas buvo sumuštas iki sąmonės netekimo ir paliktas gulėti.
Atsigavęs jis basas nušliaužė iki artimiausios sodybos ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Devynias paras Telšių ligoninėje pragulėjusį Vladą, kaip ir visas smurto aukas, apklausė policininkai.
Sužinojęs, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, A. Norkus suprato rimtai prisidirbęs. Jis parašė paaiškinimą, kad rugsėjo 6-ąją, atseit, iš tikrųjų sulaikęs ir į mašiną įsitempęs reketu įtariamą Vladą P., bet jį tebandęs nuvežti į policijos komisariatą. Pakeliui sulaikytasis, girdi, iššokęs iš važiuojančio automobilio, susižeidęs, bet pasprukęs.
Tuo pačiu metu pareigūnas pabandė susitarti su Vladu. Jis nuvyko pas jį į ligoninę ir sutarė, kad vyras pakeis parodymus. Už tai A. Norkus dosniai atsilygino – nupirko auksinę grandinėlę ir dar davė kelis tūkstančius litų grynais. Tuomet Vladas parašė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes esą susižalojęs pats.
Įvarė į kampą
Baudžiamoji byla buvo nutraukta ir būtų buvusi užmiršta, jeigu ne įkyrieji ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys prokurorai. Jie nebuvo patenkinti, kad niekas nebeturi pretenzijų, jiems prireikė dabar jau Vladui P. iškelti bylą – už melagingų parodymų davimą. Teismas baudžiamuoju įsakymu jam už tai buvo paskyrė baudą. Nubaustasis pareikalavo, kad A. Norkus ne tik sumokėtų paskirtą baudą, bet ir duotų dar keletą šimtų litų.
Kai kriminalistas nesutiko duoti daugiau pinigų, Vladas prisėdo ir ant lapo išguldė, kaip viskas buvo iš tikrųjų, neužmiršdamas pridurti, kaip ir už kiek A. Norkus jį papirko meluoti. Jis neužmiršo parašyti ir tai, kad jį įkalbėti mėgino ir abu A. Norkaus giminaičiai – T. Lidikauskas ir Laima. L. (53 m.), taip pat policijos pareigūno draugas, anksčiau policijoje dirbęs Artūras P.(47 m.). Abu giminaičiai buvo pripažinti kaltais dėl poveikio liudytojui. Vyriškis buvo nuteistas 9 mėnesiams viešųjų darbų, jis per paskirtą laiką įpareigotas visuomenės labui per mėnesį neatlygintinai išdirbti 40 val., o moteriai buvo paskirta 6 mėnesiai viešųjų darbų, ji įpareigota per paskirtą laiką neatlygintinai visuomenės labui išdirbti 30 val. per mėnesį.
Na o A. Norkui buvo iškelta baudžiamoji byla. Pareigūnas pasijuto įvarytas į kampą – jei byla pasiekia teismą, jam galas. Nes net jeigu jis teisme susitaikys su nukentėjusiuoju ir tegaus simbolinę lygtinę bausmę, vis vien jau bus teistas. O teistas (ir dar už smurtinį nusikaltimą) asmuo, žinia, negali dirbti policijoje. Žodžiu, sudie, pareigos, sudie, tarnybine pensija, iki kurios buvo belikę vos treji meteliai.
Nematydamas kitos išeities, A. Norkus ėmė regzti Vlado nužudymo planą! Nužudyti neparankų liudytoją kriminalistas paprašė savo gero pažįstamo Donato K. Už tai pažadėjo 5800 litų.
Suklastojęs dokumentus jis pasivogė iš nusikaltėlių konfiskuotą pistoletą, iš policijos duomenų bazės atsispausdino Vlado P. nuotrauką ir kartu su ja ir ginklu Donatui K. įteikė 2000 litų avansą ir, nuvežęs savo automobiliu, parodė, kur Vladas gyvena. A. Norkus Donatą drąsino, kad ginklas niekur nefigūruojąs, todėl žudikas nebūsiąs surastas.
Samdinys apmovė
Tačiau Donatas dar matyt nebuvo subrendęs samdomo žudiko darbui. Jis vis atidėliojo nužudymą, o per tą laiką išleido policininko duotą avansą. Tad jis vieną dieną pabandė apgauti pareigūną: paskambinęs A. Norkui pasakė, kad Vladas jau po velėna. Policininkas, prieš sumokėdamas visus žadėtus pinigus, nutarė patikrinti ar užduotis įvykdyta iš tikrųjų. Jis mobiliojo ryšio telefonu paskambino Vladui. Šis lyg niekur nieko atsiliepė. Tuomet A. Norkus pareikalavo, kad Donatas gražintų pinigus. Nevykėlis „samdomas žudikas“ pinigų neturėjo, tad prisiekė, kad tikrai nušaus Vladą, o pats nupėdino į prokuratūrą ir išklojo visą istoriją.
Vladui buvo nedelsiant paskirta apsauga – jį išvežė iš Telšių ir apgyvendino Vilniuje, slaptame policijos bute.
Gruodžio 10-ąją iš komandiruotės sugrįžęs A. Norkus susitiko su Donatu K. Tas, teisėsaugininkų pamokytas, pripaistė, kad miške nušovęs Vladą ir net parodė suklastotas lavono nuotraukas.
Patenkintas A. Norkus ne tik trynė rankomis, bet ir ta proga atkimšo degtinės butelį. Vargšelis nežinojo, kad pokalbis apie žmogžudystę, atlygį ir kitas svarbias nusikaltimo detales yra įrašomas ir teisme taps jo paties parūpintu įkalčiu.
Kitą dieną A. Norkus buvo suimtas, o Telšių policijos komisariate beveik visi policininkai iš nuostabos prarado amą. A. Norkus buvo laikomas jautriu, „minkštu“ žmogumi, tokiu, kuris nesugebėtų nė šuns paspirti.
Bausmė nesutrumpėjo
Šiaulių apygardos teismo nuosprendį apskundė ir A. Norkus, ir nukentėjusysis. Kriminalistas apeliaciniame skunde prašė keisti jo nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją, reiškė nuomonę, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nukentėjusysis prašė A. Norkui skirti 14 metų laisvės atėmimo bausmę ir nuo 10 iki 50 000 litų padidinti neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad epizode prie „Iki“ parduotuvės A. Norkus iš pradžių veikė kaip pareigūnas, ir nors viršijo savo įgaliojimus bei neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajam, tačiau savo veiksmais visuomenės rimties ir tvarkos nesutrikdė, todėl nei jam, nei T. Lidikauskui negali būti inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas. Tad dėl šio epizodo abu vyrai buvo išteisinti, tačiau bausmės laikas dėl to nesutrumpėjo.
Namo neišleido
Bausmė A. Norkui turėtų baigtis 2017-ųjų gruodį. Tačiau jis jau prieš metus prašėsi išleisti iš Vilniaus pataisos namų lygtinai ir, ko gero, būtų išėjęs, jei nebūtų apskundęs Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pernai sausio 27 dienos nutarimu nutarė jam taikyti lygtinį paleidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas šį komisijos nutarimą patvirtino, nurodydamas, kad A. Norkus atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi.
Prokurorė su šia nutartimi nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama ją panaikinti.
Vilniaus apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes Šiaulių apygardos teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, Lietuvos apeliaciniame teisme tuo metu dar buvo nagrinėjami nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai, o nuteistajam skirta papildoma ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, neįsiteisėjus nuosprendžiui, nėra aiški ir galutinė bausmė, kuri gali būti paskirta nuteistajam“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
Tad dabar, kai nuosprendis įsigaliojo, buvęs pareigūnas vėl galės prašytis į laisvę.
Stasys Šaulys
