Kaip vertinate dabartinį Lietuvos gyventojų pasiruošimą ekstremalioms situacijoms, kariniams iššūkiams?
Konceptualiai aš norėčiau šnekėti už Lietuvos Šaulių Sąjungos (LŠS) atsakomybes ir labiau akcentuoti, kaip mūsų broliai ir sesės šauliai yra pasiruošę toms negerovėms, ar tai būtų ekstremali situacija, ar tai būtų karo padėtis. Vienareikšmiškai reikia tam ruoštis, treniruotis, reikia žinoti savo vietą krizės, karo metu.
Reikia turėti planą, reikia žinoti, kaip susikrauti išgyvenimo kuprinę ir taip toliau. Tai turbūt kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turėtų atsakyti į šiuos klausimus ar jis turi atsakymus.
Kalbant apie Lietuvos Šaulių Sąjungos organizacijos narius, tai mūsų nariai žino savo vietą valstybės gynybos metu, žino, kaip galėtų remti valstybės savivaldos institucijas krizių, įvairių ekstremalių situacijų metu. Ir mūsų karinis rengimas ir yra orientuotas, siekiant išmokyti ir suteikti šauliams įgūdžių ir žinių, kaip elgtis būtent tokiose situacijose.
Kokie yra didžiausi jūsų organizacijos iššūkiai?
Prasidėjus norinčių įstoti į Šaulių Sąjungą bangai 2022 m., didžiausiai iššūkiai buvo administraciniai. Susidūrėme su situacija, kad turėjome skirti didesnį dėmesį mūsų vadų rengimui. <...> Dėl to mes įkūrėme Lietuvos Šaulių Sąjungos mokymo centrą ir mokymo centro didžiausias dėmesys yra būtent skyriaus, būrio ir kuopos vadų rengimas.
Tada, ne visi šauliai geba patys nusipirkti uniformą, liemenę, automatinį šautuvą. Gal didmiesčiuose žmonių finansinės galimybės yra didesnės, tai žmogus gali skirti ne vieną tūkstantį eurų ir pats viską nusipirkti. Kitur žmogaus galimybės yra mažesnės. Mes norime pasiekti, kad krizės, karo metu kiekvienas šaulys būtų aprūpintas.
<...> Tai dideli iššūkiai, didelės finansinės injekcijos, kurios reikalauja laiko siekiant aprūpinti šaulius, bet situacija ženkliai gerėja, finansavimas didėja Lietuvos Šaulių Sąjungai, matome, kad ir patys šauliai, investuoja labai dideles savo asmenines lėšas į į apsirūpinimą.
Turėjome šeštadienį (vasario 22 d. – aut. past.) aliarmo pratybas Vilniuje 10-ojoje rinktinėje. Tai Vaidoto batalione buvo išsirikiavę virš 1 tūkst. suaugusių šaulių iš Vilniaus kuopų. Pagrindinė taisyklė per šias pratybas buvo, kad šauliam nedalinome ginklų, kuriuos mes esame įsigiję ar gavę iš Lietuvos kariuomenės, šauliai atsinešė savo ginklus.
Tai situacija buvo iš tiesų nebloga. Buvo ne viena kuopa, kur didžioji dalis narių turėjo savo asmeninį ginklą šaulio tarnybai. Tai tikrai galėčiau tuo pasidžiaugti.
Ką reikėtų žinoti prieš tampant šauliu? Kaip atsirenkami žmonės, kad jais būtų galima pasitikėti, kilus pavojui?
Turbūt esame labai unikali organizacija, nes esame atviri visiems ir galime suteikti vietos pasireikšti įvairių specializacijų, amžiaus žmonėms, vyrams ir moterims, jaunimui ir suaugusiems.
Šiaip konceptualiai mes matome dvi kryptis Lietuvos Šaulių Sąjungoje – kinetinę ir nekinetinę. Šaulys gali pasirinkti, jeigu jis nori ruoštis ginti valstybę ginklu, jis eina į mūsų kinetinius, tai yra ginkluotus vienetus.
Jeigu gali skirti labai daug laiko kariniam rengimui, tai gali stoti į kovinius būrius, kurie vykdo bendrą karinį rengimą su Lietuvos kariuomenės vienetais ir pagal karo padėties įstatymą automatiškai karo padėties metu tampa ginkluotų pajėgų sudėtine dalimi.
Šauliai gali rinktis tarnybą komendantiniuose vienetuose. <...> Šauliai, kurie dėl įvairių priežasčių – sveikatos, amžiaus, įsitikinimų, nenori ar negali turėti ginklo, yra kviečiami jungtis į mūsų neginkluoto pasipriešinimo vienetus. Tai irgi yra labai svarbu, nes mes žinome, kad ištikus krizei, prasidėjus kariniams veiksmams, 1 asmuo kariauja, 10 turi jam padėti.
Tai tų padedančių turi būt daug ir tos funkcijos yra labai įvairios, pavyzdžiui, informacijos teikimas, logistinė parama ir panašiai. Nuo sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos kadencijos Lietuvos Šaulių Sąjungos įstatymą ir atsirado galimybė mums vystyti dar vieną papildomą kryptį – specializuotų Lietuvos Šaulių Sąjungos vienetų pajėgumą.
Šiuo metu vystome tokias specializuotas kryptis kaip bepiločių orlaivių pajėgumai. Vystome inžinerijos pajėgumus, kurie gali ženkliai padėti ginkluotosioms pajėgoms, vykdant bendrosios inžinerijos ir kontrmobilumo užduotis. Vystome medicinos pajėgumus ir kviečiame į mūsų medicininius vienetus ne tik gydytojus, bet ir kitą medicinos personalą.
Labai stipri mūsų kibernetinio saugumo kuopa „Lizdeika“. Ji susikūrusi prieš porą metų vienija pačius stipriausius ekspertus kibernetinio saugumo srityje Lietuvoje. Remiame ir kitas institucijas būtent per šitos kopos veiklą.
Pradėjome vystyti tokius specializuotus pajėgumus, kaip maitinimo pajėgumai, nes suprantame, kad juos turime vystyti ir galimai jie bus panaudoti kariuomenės karo metu. Kreipiame dėmesį į nekinetines operacijas, ar tai būtų psichologinių operacijų specialistai, ar viešųjų ryšių specialistai, ar civilių karių bendradarbiavimo specialistai.
Kinetinėse pajėgose pasitikėjimas žmogumi tikriausiai turi būti labai didelis. Kaip užtikrinama, kad būtų galima pasitikėti tuo žmogumi, kad jis gins Tėvynę?
Visų pirma, šauliai tapdami mūsų organizacijos nariais prisiekia. Kaip sakoma, priesaika irgi yra įsipareigojimas. Šauliai, kurie nori valdyti ginklą pratybų metu, turi baigti bazinį šaulio įgūdžių kursą. Per šį kursą šauliai gauna žinių ir mes matome, kokie žmonės ateina į organizacija.
Jeigu nori turėti ginklą šaulio tarnybai, turi išsilaikyti specialų egzaminą ir atitikti kitus reikalavimus – Lietuvos Šaulių Sąjungos įstatyme yra konkretūs reikalavimai mūsų organizacijos nariams.
Tai visų pirma turi būti Lietuvos Respublikos pilietis. Antras dalykas, pagal naują įstatymo redakciją, negali būti kitos, priešiškos valstybės pilietis – negali turėt tos valstybės, dvigubos pilietybės, negali turėti galiojančio teistumo. Tai šie ir kiti reikalavimai, padeda mums pakankamai sėkmingai atsirinkti žmones ir priimti tuos, kurie iš tiesų yra valstybės patriotai ir yra patikimi.
Kitas dalykas, žinot, per pratybas viskas labai pasimato. Jeigu tu dalyvauji pratybose ir iš dešinės, iš kairės yra tavo brolis, sesuo šaulys, tai jeigu tu dar kokių nors piktų kėslų turi, tai žmonės labai greitai pamato. O būnant miške žiemą greit išaiškėja, kas tu toks esi ir ko tu čia sieki.
Kokios yra pastarųjų kelių metų tendencijos Šaulių sąjungos gretose? Ar gyventojai aktyviau, pasyviau prisijungia?
Tendencijos pozityvios iš tos pusės, kad Lietuvos Šaulių Sąjunga sparčiai stiprėja ir ženkliai didėja naujų šaulių skaičius. Šiuo metu mes turime virš 16 tūkst. narių, iš jų 9,5 tūkst. yra suaugę šauliai. Taip pat turime virš 6 tūkst. jaunųjų šaulių – moksleivių vaikų nuo 11 iki 18 metų.
Šnekant apie tendencijas, tai matome labai ženklų narių skaičiaus padidėjimą nuo 2022 metų pradžios – skaičiai padvigubėjo, nes 2022 metais turėjome apie 4,5 tūkst. suaugusių šaulių. Tai skaičius ženkliai padidėjęs ir matome, kad tas susidomėjimas nėra atslūgęs.
Turėjome Vasario 16-osios proga įvairius renginius, rikiuotes įvairiose Lietuvos Respublikos savivaldybėse, tai mačiau, kad šauliai garbingai prisiekė.
Kovo 11-ąją numatomi du didžiuliai renginiai, kur bus priesaikų ceremonijos. Tai Vilniuje tikiu, kad prisieks 300-400 naujų mūsų brolių ir seserų ir taip pat ženklus skaičius šaulių prisieks Kaune. Tai drąsiai teigiu, kad susidomėjimas nemažėja ir žmonės eina į Šaulių Sąjungą.
Pagrindinė žmonių motyvacija – geopolitinė situacija?
Taip. Pirmoji banga buvo 2014 metais, kai ruskiai užėmė Krymą. Antrasis antplūdis, kaip ir minėjau, nuo 2022 metų. Žmonės mato, kad keičiasi geopolitinė situacija, kad reikia ruoštis galimoms krizėms, kariniams veiksmams ir būtent Šaulių Sąjunga yra gera vieta civiliams gauti šias žinias.
Mes vis labiau tampame viena iš visuotinės gynybos koncepto pagrindų. Matome savo vietą visuotinės gynybos dalyje, matome, kuo galime būti naudingi valstybei. Iš principo, stipriai visuotinei gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui yra reikalingi 3 dalykai.
Pirma, pasiryžimas ginti valstybę ir motyvacija. Tai visiškai neabejoju, kad tie žmonės, kurie ateina, yra pasiryžę visokiomis priemonėmis prisidėti prie valstybės stiprinimo, saugumo užtikrinimo.
Antra, žmonės turi turėti žinias ir įgūdžius. Tai būtent mes organizacijos viduje tas žinias ir įgūdžius įvairiais kursais, pratybomis ir užsiėmimais mūsų padaliniuose suteikiame žmonėms. Ir trečias dalykas, tai yra struktūra ir vieta valstybės gynyboje. Atėję ir prisiekę žmonės praeina bazinį šaulio kursą ir yra paskiriami į Lietuvos Šaulių Sąjungos vienetus, ar tai būtų būriai, ar kuopos.
Tiems vienetams vadovauja vadai ir žmonės žino savo vietą, kad atėjus krizei jie ateis į tą kuopą, turės užduotis ir prisidės prie valstybės gynybos.
Kokio amžiaus žmonės aktyviausiai jungiasi prie šaulių?
Važinėju labai daug po Lietuvą, susitikinėju su šauliais įvairiuose regionuose, tai, sakyčiau, mes gyvename keliuose burbuluose. Viena situacija yra didmiesčiuose, tai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur matau ir pakankamai jauno amžiaus veidų ateinančių į Šaulių Sąjunga.
Važinėdamas po regionus, po įvairias savivaldybes, matau, kad tai yra vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus žmonės.
Ir tai yra turbūt suprantamas dalykas, nes jaunimas turi daugiau galimybių prisidėti prie valstybės gynybos pasiruošimo. Mes skatiname ir savo jaunuosius šaulius tęsti tarnybą, kai jiems sueina 18 metų, Lietuvos kariuomenėje būnant šauktiniais, skatiname stoti į Lietuvos karo akademija.
Praeitų metų rodikliai rodo, kad apie ketvirtadalis naujų karių yra buvę jaunieji šauliai. Skatiname jaunuosius šaulius eiti į krašto apsaugos savanorių pajėgas, kitas nevyriausybines organizacijas, ar tai būtų Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto Bankas“ ir panašiai.
Svarbu, kad žmogus būtų visuomeniškas ir prisidėtų prie mūsų valstybės stiprinimo. Bet šiaip reziumuojant atsakyčiau į klausimą, kad tai yra vidutinio amžiaus žmonės, kurie turi darbus, baigė mokslus, gal neturėjo galimybės anksčiau atlikti tarnybos Lietuvos kariuomenėje, bet dabar mato, kad reikia prisidėti prie valstybės stiprinimo ir ateina į Šaulių Sąjungą.
Ko išmoksta jaunieji šauliai?
Mes esam adaptavę Jungtinės Karalystės jaunųjų kadetų mokymo programą. Pats jaunųjų šaulių rengimas vyksta keturių pakopų principu. Tai šauliai visų pirma gauna patriotinį užtaisą. Užsiėmimuose šnekame, kodėl reikia mylėti Tėvynę, kokios yra tradicijos, kokia yra istorija mūsų ir panašiai.
Jaunieji šauliai gauna ir labai daug praktinių dalykų. Tai yra, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kaip išgyventi žiemos metu, susikurti laužą, suteikti pirmąją medicinos pagalbą draugui ir sau, kaip orientuotis vietovėje miške su kompasu, be žemėlapio, be šitų priemonių.
Tada mes turime įvairius taktinius, sportinius užsiėmimus. Tų veiklų yra labai daug ir jaunieji šauliai, kurie jau yra 17-18 metų yra puikiai pasiruošę galimai tarnybai šauktinių Lietuvos kariuomenėje.
Kokiose srityse žmonės turi mažiausiai žinių, ruošiantis ekstremalioms situacijoms, karo padėčiai?
Vienareikšmiškai tai jie tikrai ne viską turi žinoti, nes jie yra civiliai ir ateina pas mus į Šaulių Sąjungą turbūt su pagrindiniu tikslu, kad įgautų tas žinias ir įgūdžius.
Aš manau, kad paprasti klausimai, kaip krizių, karo metu elgtis, kaip elgtis vykstant apšaudymui, kur slėptis, ieškoti priedangos, kaip pasiruošti šeimos planą, kiek turėti atsargų – visa tai, kas suteikia paprastam Lietuvos Respublikos piliečiui saugumo ir ramybės jausmą.
Tos informacijos niekada nebus per daug. Tam reikia nuolatos ruoštis, daryti pratybas, kartoti, nes tai, kas atrodo lyg ir žinoma, vėliau pasimiršta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
