Nepaisydami kitąmet po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuvai gresiančio energetinio bado, šalies gyventojai ir toliau priešinasi alternatyviai energetikai. Iki šiol kovomis su "vėjo malūnais" garsėjo Kretingos rajonas. Dabar vėjo jėgainių statyboms ėmė priešintis Klaipėdos rajono Biržininkų, Daumantų ir Venckų kaimų gyventojai.
Žmonės įsitikinę, kad jėgainės kels didelį triukšmą, gyvūnus baidančią vibraciją, o jie bus priversti gyventi šių įrenginių šešėlyje. Tai esą kels psichologinį diskomfortą. Klaipėdos rajono valdžia jau yra sulaukusi 30 prašymų leisti statyti vėjo jėgaines, tačiau nė vienam iš prašiusiųjų nepavyko savo sumanymo įgyvendinti būtent dėl kaimynų pasipriešinimo.
Surašė peticiją
Trijų Klaipėdos rajono kaimų gyventojai surašė raštą Klaipėdos rajono ir Klaipėdos apskrities valdžiai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui. Jame pareiškė esantys kategoriškai prieš vėjų jėgainių statybą Biržininkų kaime.
"Sukantis jėgainės sparnams sukeliamas mirgėjimo efektas. Metamas šešėlis pasieks gyvenamųjų namų teritorijas ir taip sukels žmonėms psichologinį diskomfortą. Tiek Biržininkų, tiek Daumantų, tiek Venckų kaimų gyventojai pastačius vėjų jėgaines gyventų šešėlių apsuptyje", - teigiama kaimiečių rašte.
Be to, gyventojai pateikia vienos Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos duomenis, kurie byloja, kad dauguma žmonių, gyvenančių netoli vėjo jėgainių, esą pajuto sveikatos sutrikimų.
"Dėl visų čia išvardintų priežasčių bei mūsų turimų duomenų reikalaujame nutraukti visas jau prasidėjusias procedūras, susijusias su vėjo jėgainių statybomis Biržininkų kaime, Venckų gyvenvietės teritorijoje", - teigiama rašte.
O vakar susitikę su vienos iš ketinamų statyti jėgainių projektuotojais, bendrove "Idmava ir partneriai", gyventojai leido aiškiai suprasti, jog darys viską, kad išvengtų nepageidaujamos kaimynystės.
Siūlė vietos ieškoti kitur
Į pirmąjį viešą rengiamo vieno iš sklypų detaliojo plano ir jėgainių projekto svarstymą vakar susirinkusiems gyventojams ir projektuotojams nepavyko susitarti.
"Idmavos ir partnerių" direktorius Vaclovas Macijauskas žmonių nesugebėjo įtikinti, jog vėjo jėgainė Biržininkų kaime būtų statoma laikantis visų teritorijų planavimo įstatyme nurodytų normų. Gyventojai nepatikėjo, kad švarią energiją gaminantis įrenginys nepakenks jų sveikatai ir nesumažins žemės vertės.
Nors poveikio aplinkai tyrimus atlikę Klaipėdos universiteto specialistai teigė, jog jėgainės keliamo triukšmo kaimyninių sklypų savininkai negirdės ir jų nepasieks šio įrenginio šešėliai, žmonės jokių argumentų girdėti nenorėjo.
"O kodėl jėgainių nestatote savo kiemuose? Kodėl pasirinkote gyvenamąją teritoriją, juk Lietuvoje yra sklypų, kuriuose negyvenama. Jums nusišvilpti į mūsų interesus, žmonės jums nerūpi. Statykit, kur norit, tik ne šalia", - piktinosi gyventojai ir siūlė vietų pasidairyti kituose rajonuose.
Norinčiųjų nedaug
Anot V. Macijausko, vietos jėgainėms buvo ieškota ir kitur, tačiau dauguma žemės savininkų nesutikdavo išnuomoti arba parduoti sklypų, o Biržininkų kaime dėl sklypo nuomos buvo susitarta. V. Macijauskas žmones ramino, kad nuo kaimyninių sklypų planuojama statyti jėgainė nutolusi 480 metrų.
"Jos keliamas triukšmas negali viršyti 55 decibelų. Kadangi sanitarinė zona yra 65 metrai nuo jėgainės stulpo, ji patenka į planuojamo sklypo vidų, vadinasi sanitariniai reikalavimai nepažeidžiami. Taip pat nustatyta, kad šešėliai kaimyninių sodybų net nesieks. Konsultavomės ir su ornitologu, kuris patikino, kad paukščiai nėra kvaili ir į tiesiai į stulpus neskrenda. Jėgainė neturi jokios įtakos paukščių migracijai", - argumentus bėrė V. Macijauskas.
Biržininkų, Daumantų ir Venckų kaimų gyventojai tvirtino, jog vieta, kurioje turėtų išdygti jėgainė, yra unikali. Žmonės čia sklypus esą pirko kaimo turizmo sodybų statyboms ir ramiam poilsiui.
Gyventojai netiki nei projektuotojais, nei visuomenės sveikatos centro specialistais, tvirtinančiais, kad gyventi šalia jėgainių nėra kenksminga.
"Kas turi pinigų, tas ir muziką užsako. Atvažiuos jūsų užsakymu, pamatuos decibelus ir praneš, kad ramu", - replikavo kaimiečiai.
Jie primygtinai reikalavo įrašyti į viešojo svarstymo protokolą gyventojų nepritarimą jėgainės statyboms, kas ir buvo padaryta.
Ar kaimiečiams pavyks išvengti nemalonios kaimynystės, priklausys ir nuo Klaipėdos rajono savivaldybės, kuri rengia teritorijos bendrojo plano korektūrą ir išvadose pateiks atsakymą, ar vieta jėgainės statyboms yra tinkama.
"Bus karas"
Vida VYTIENĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja:
Esame sulaukę prašymo dėl planavimo organizavimo teisių ir pareigų perdavimo. Kitaip tariant, dėl vėjo jėgainių statymo žemės sklypuose tarp Drevernos ir Priekulės. Yra prasidėję detaliojo plano rengimo darbai.
Savivaldybė rengia šios teritorijos bendrojo plano korektūrą, kurią vasarą turėtume pristatyti visuomenei. Kiek žinau, 6-7 privatūs asmenys savarankiškai pradėjo planavimo procedūras savo sklypuose, kuriuose ketina statyti jėgaines. Tą daryti jie gali, tačiau be bendrojo plano savo planų tvirtinti negalės.
Prieš kurį laiką dėl vėjo jėgainių statymo buvome sulaukę net 30 prašymų. Nė vienam iš prašiusiųjų nepavyko savo sumanymo įgyvendinti, nes pasipriešino kaimynai. Žmonės buvo taip nusiteikę prieš naujoves, kad savo teisybę įrodinėjo teismuose. Panašu, jog dabar - vėl tas pats.
Gyventojų surašytą peticiją vertinu dviprasmiškai. Visoje Europoje šios jėgainės prigijo, o pas mus žmonės bijo. Gal toks lietuvių mentalitetas? Gal tiesiog niekas nesugeba išaiškinti ir įtikinti žmones, kad baimintis nėra ko. Manau, jog labiausiai baiminamasi, kad jėgainių kaimynystė sumažins jų sklypų vertę.
Vienas parkas išnyko
Gyventojų pretenzijos dėl vėjo jėgainių kelia aistras nebe pirmą kartą. Prieš kurį laiką buvo demontuotos šešios taip niekada ir neveikusios vėjo jėgainės netoli Kretingalės.
Projekto užsakovų - bendros Lietuvos ir Danijos UAB "Baltijos naujoji energija" - atstovai jėgaines nugriovė dėl vietinių gyventojų prieštaravimų.
Žmonės aiškino, kad dėl pirmojo Lietuvoje jėgainių parko ėmė kristi jų žemių vertė. Dėl to vyko teismai, o danai nusprendė nebelaukti ginčų pabaigos.
Įsipareigojimai Europai
Vykdydama Europos Sąjungos reikalavimus Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 metų iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 7 proc. elektros energijos. 2008 metų pabaigoje ši dalis siekė tik apie 4,7 proc.
Vaida Jutkonė
