Lietuvos valdžia iš esmės gerbia savo piliečių žmogaus teises, tačiau esama ir problemų, tarp kurių minėtinos prastos kalėjimo sąlygos, korupcija policijoje ir valdžios institucijose, buitinis smurtas ir smurtas prieš vaikus bei prekyba moterimis ir mergaitėmis.
Tokias išvadas ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2008 metais pateikia ją parengęs JAV Valstybės departamentas.
Ataskaitoje Lietuva pristatoma kaip konstitucinė daugiapartinė parlamentinė demokratinė valstybė, kurioje po laisvų ir nešališkų rinkimų spalio 12 ir 26 dienomis gruodį buvo suformuota centro dešinioji koalicinė Vyriausybė.
JAV Valstybės departamento teigimu, Lietuvos valdžia, iš esmės gerbdama savo piliečių žmogaus teises, kai kuriose srityse vis dėlto susidūrė su problemomis, tarp kurių minima ir padėtis šalies kalėjimuose.
Remiantis vietinių žmogaus teisių gynėjų pranešimais, ataskaitoje teigiama, kad sąlygos Lietuvos kalėjimuose tebėra prastos, nors valdžia esą ir ėmėsi priemonių joms priartinti prie tarptautinių standartų.
JAV valstybės departamento duomenimis, Seimo kontrolieriai 2008 metais gavo 309 kalinių skundus (2007-aisiais jų buvo 317). Daugumoje jų skundžiamasi kalėjimų administracijos negebėjimu tinkamai reaguoti į kalinių nusiskundimus prastomis kalėjimo sąlygomis; netinkamu Kalėjimų departamento darbuotojų elgesiu; kalinių teisių apribojimu, pavyzdžiui, cenzūruojant jų susirašinėjimą arba neleidžiant apsilankyti šeimos nariams; netinkamomis medicinos paslaugomis ir blogomis darbo sąlygomis.
Ataskaitos autorių teigimu, Lietuvoje įdiegta plati teisinė ir institucinė antikorupcijos sistema valstybės pareigūnų korupcijai tirti, tačiau žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų pranešimai ir visuomenės nuomonės apklausų duomenys rodo, kad korupcija tebėra didelė problema.
Anot ataskaitos autorių, Lietuvos Vyriausybė nesugebėjo veiksmingai įgyvendinti šalies įstatymų, numatančių kriminalines bausmes už korupciją.
Ataskaitoje rašoma, kad nors dėl korupcijos ir buvo nuteista ir nubausta keletas pareigūnų, bausmės paprastai buvo nedidelės, o daugelis tyrimų nepasibaigė įtariamųjų nuteisimu.
Tarp šiame kontekste minimų asmenų - už mėginimą 2003 metais papirkti savivaldybės tarybos narį pernai kovą nuteistas buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, taip pat kovą iš Seimo pirmininko pareigų dėl įtarimų Kauno apskrities viršininko pavaduotojo papirkimu atsistatydinęs Viktoras Muntianas, klaidingos informacijos pateikimu Vyriausiajai rinkimų komisijai ir apgaulingo partijos lėšų apskaitos tvarkymo organizavimu kaltinamas Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
JAV valstybės departamento teigimu, didelė problema Lietuvoje išlieka smurtas prieš vaikus.
Ataskaitoje pateikiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2007 metais maždaug 36,5 tūkst. Lietuvos vaikų gyveno smurtaujančiose arba asocialiose šeimose.
Ataskaitos autorių žiniomis, Lietuvos žiniasklaida pernai informavo apie gana dažnus žiauraus elgesio su vaikais atvejus, įskaitant seksualinę prievartą, marinimą badu, mušimus ir nužudymus, o valdžios institucijos pranešė, kad dėl smurto šeimoje nuo sausio iki rugsėjo mirė penki vaikai.
Anot ataskaitos, nepaisant Vyriausybės vykdytos prevencijos kampanijos prasta padėtis buvo ir prekybos žmonėmis srityje.
JAV valstybės departamento teigimu, moterys ir mergaitės buvo parduodamos ir pačioje Lietuvoje, ir vežamos parduoti į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Daniją, Norvegiją ir Nyderlandus. Be to, tranzitu per Lietuvą buvo vežamos moterys iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos.
Ataskaitos autoriai taip pat pažymi rasinės ir etninės diskriminacijos atvejus.
Šiame kontekste minimi pernykštis tamsiaodės dainininkės Berneen užpuolimas Vilniuje, taip pat Lietuvos romų bendruomenės problemos.
Iškeldami problemas ataskaitos autoriai taip pat mini ir kai kuriuos teigiamus Lietuvos valdžios veiklos aspektus.
Tarp jų ataskaitoje minima tai, jog Vyriausybė laikosi Konstitucijos nuostatos, skelbiančios teismų sistemos nepriklausomumą, taip pat gerbia Konstitucijoje įtvirtintą minties bei spaudos laisvę.
Pažymima ir tai, kad Lietuvoje iš esmės gerbiamos susirinkimų laisvė, teisė vienytis į asociacijas bei teisė laisvai išpažinti religiją.
Ataskaitos autoriai tai pat konstatuoja, kad Lietuvos piliečiai turi galimybę praktiškai naudotis konstitucine teise taikiai pakeisti savo šalies Vyriausybę dalyvaudami periodiniuose laisvuose ir nešališkuose rinkimuose, pagrįstuose visuotine rinkimų teise.
Ataskaitas apie žmogaus teisių padėti įvairiose pasaulio šalyse kasmet rengia ir JAV Kongresui pateikia JAV Valstybės departamentas. Ataskaitose vertinama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintų asmeninių, pilietinių, politinių ir darbo teisių padėtis įvairiose šalyse.
