„Mūsų pirminiai rezultatai rodo, kad pasiekusi dabartinius 2030-iesiems numatytais atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus, Lietuva iki 2030-ųjų gali pasiekti savo 100 proc. atsinaujinančios energetikos tikslus tiek gaminant elektrą, tiek tampant jos eksportuotoja“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė J. Cruce'as.
Vis dėlto analitikas pažymėjo, jog Lietuvai svarbu turėti išplėtotas jungtis su kitomis Europos šalimis.
„Lietuva iki 2030 metų siekia 100 proc. atsinaujinančių išteklių tikslų. Tačiau labai svarbu turėti jungtis su kitomis Europos šalimis, kadangi kai kuriomis valandomis importuoti elektrą yra pigiau nei ją gamintis patiems“, – teigė J. Cruce'as.
„Taip pat metuose yra daug valandų, kai Lietuva galės eksportuoti atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą. Taigi, dėl tokio balanso Lietuva gali tapti elektros eksportuotoja“, – pridūrė analitikas.
Atlieka transformacijos modeliavimą
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kartu su NREL laboratorija pagal anksčiau parengtus scenarijus atlieka Lietuvos energetikos sistemos transformacijos modeliavimą.
Pasak laikinosios LEA vadovės Agnės Bagočiutės, agentūra kartu su bendrove „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) taip pat inventorizuoja skirstomąjį tinklą – kartu su NREL atlikus modeliavimą ketinama pateikti pasiūlymus dėl tinklo atnaujinimo ir įvertinti jo kaštus.
Jo metu taip pat vertinama vandenilio ir kitų žaliųjų dujų gamyba bei panaudojimas, atsinaujinančių išteklių plėtros įtaka CO2 emisijoms, oro kokybei, žmonių sveikatai.
„Pagrindiniai klausimai kalbant apie vandenilio rinkos analizę yra jo gamybos kaina bei geografinis vandenilio sistemos išsidėstymas: kur Lietuvoje išsidėstę potencialūs vandenilio naudotojai, kur galima jį gaminti mažiausia kaina“, – teigė NREL analitikas J. Cruce'as
Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ britų kompanijos DNV atliktą Lietuvos energetinės transformacijos iki 2050 metų studiją su trimis galimais scenarijais pristatė pernai lapkritį.
Agentūros analitikai sako, kad remiantis sudarytais saulės ir vėjo energetikos projektų ketinimų protokolais, laiku juos įgyvendinus šaliai būtiną elektros kiekį Lietuva galėtų pasigaminti jau 2027 metais.
