Specialistai sunerimę, kad pasiryžusių kovoti su savo ligomis yra, juos išgelbėti galima, tačiau dėl didelio gydymo įstaigų ir specialistų trūkumo, prašančiuosius pagalbos tenka vėl išleisti vienus į gatves, pilnas pagundų.
Dvidešimt devynerių metų daili mergina, nenori rodyti savo veido, mat praeities įvykiai esą per daug skaudina. Jauna moteris Vilniaus priklausomų asmenų namuose "Aš esu" gyvena jau pusę metų. O prieš tai, kaip sako ji pati, gyveno audringą gyvenimą ir diena iš dienos vartojo alkoholį, o vėliau ir narkotikus. Į svaigalų liūną mergina panėrė pradėjusi dirbti konsumatore naktiniame klube.
"Aš gėriau už pinigus. Tai man nebuvo problema prarasti darbą. Aš emociškai, morališkai jaučiausi blogai, aš gyvent nenorėjau", - kalbėjo mergina.
Šiandien, kaip dar kiti reabilituojami asmenys, mergina jaučiasi sustiprėjusi ir jau pradėjusi integracijos etapą, susirado darbą, mėgstamų veiklų. O į alkoholį esą nė nežiūri.
Psichologai sako, kad priklausomybių ligų daugėja. Ir liguistai priprantama ne tik prie alkoholio ar narkotikų.
Dar vienas priklausomybę turintis trisdešimt vienų vyras reabilitacijos centre – penkis mėnesius. Jaunas vyras nuo aštuonerių pradėjo uostyti klijus, vėliau sekė alkoholis, dar vėliau ir heroinas.
Į priklausomybę įklimpę žmonės esą sunkiai pripažįsta šią problemą, o galop nusprendę gydytis mano, jog tai labai lengvai pasiekiama.
Tie, kurie iš tiesų nusprendžia iš esmės pakeisti savo gyvenimą, Lietuvoje susiduria ir su tuo, jog gauti visapusišką gydymą labai sunku. Iš pradžių žmogui reikia fizinės detoksikacijos, vėliau griežtos reabilitacijos, o paskui ir integracijos. Jei nors vienas etapas praleidžiamas, žmogus galop įkris į tą patį liūną.