Darbo biržos klientai: mes niekam nereikalingi
„Darbdaviams jau seniai neįdomūs 50-mečiai ir vyresni, bet dabar, kai už jaunų žmonių įdarbinimą darbdaviams siūlomos visokios lengvatos, su ta pačia problema susiduria ir tie, kuriems dar tik 45+“, – rašo vilnietė Asta (vardas pakeistas).
Portalui balsas.lt ji pasakojo, kad darbo ieško jau daugiau kaip dvejus metus. Kadangi jos profesija (moteris teigė baigusi tuometį Kauno politechnikos institutą, inžinierė technologė – red. past.) nepaklausi, mielai mokytųsi kitos, bet darbo biržos specialistai jos nesiunčia – esą darbdaviai labiau pageidauja jaunesnių žmonių.
„Anūkų, kuriuos galėčiau prižiūrėti, dar neturiu, vaikai užauginti, sveikata nesiskundžiu, todėl tikrai mielai dirbčiau – ne tik todėl, kad namuose sėdėti pabosta, bet visų pirma dėl to, kad už kažką reikia pragyventi ir mokesčius susimokėti. Be to, ir pensiją reikia užsidirbti. O kaip tai padaryti, jei kuo toliau, tuo labiau galimybės susirasti darbą mažėja“, – pasakojo Asta.
Panašių kalbų, pasivaikščiojęs darbo biržos koridoriais, gali nugirsti ir daugiau. „Et, jaunam dar ką nors gali pasiūlyti, o man jau nieko“, – tarstelėjo kone 30 metų vairuotoju dirbęs Antanas. Pusamžis vyras iš ankstesnio darbo pasitraukė pats – sveikata jau ne ta, nenori rizikuoti. Tačiau iki pensijos jam dar toli, tad mielai dirbtų. Tik žinoma, ne už minimumą – neapsimoka.
„Juk namie galiu ir su senais nušiurusiais drabužiais sėdėti, o į darbą einant reikia padoriau apsirengti. Pridėkite išlaidas kelionei į darbą, pačius kukliausius pietus ar iš namų atsineštą sumuštinį, ir pamatysite, kad geriau jau pašalpas gauti ir sode krapštytis bei žmonos išvirtus barščius srėbti“, – atviravo kitas vyriškis, išsiderėjęs, kad neskelbsime, kuo jis vardu.
Neslepiama diskriminacija
Pastaruoju metu iš tikrųjų labai daug kalbama apie jaunimo įdarbinimą. Viena iš priežasčių – tikimasi, kad suteikus jauniems žmonėms galimybę dirbti, sumažės jų emigracija. Kita vertus, visa ES susirūpinusi, kaip įdarbinti būtent jaunus žmones ir skiria tam nemažai pinigų.
Pavyzdžiui, ES projekte, kuris ir skirtas jaunimui iki 29 metų integruoti į darbo rinką, ir iš kurio lėšų finansuojamas profesinis mokymas, yra gerokai daugiau pinigų, negu Užimtumo fonde, iš kurio taip pat gali būti mokama už profesinį mokymą. Be to, siekiant įdarbinti jaunimą, darbdaviams siūlomos įvairios lengvatos ir subsidijos. O jaunų bedarbių LDB registruota gerokai mažiau, negu tokių, kuriems jau daugiau negu 29-eri.
Norėdami būti tikslūs, pasiremkime Lietuvos darbo biržos (LDB) turimais skaičiais. Tiesa, paprašius nurodyti, kiek yra bedarbių, vyresnių negu 50-ies metų, ir kiek – iki 29-erių, susidūrėme su problema: nors ES programa skirta būtent šiai amžiaus grupei, LDB pateikė duomenis apie asmenis iki 25-erių. Galima tik spėlioti, kodėl 4 metai priskirti kitur (gal jie pagražina bedarbių grupės iki 50-ies metų statistiką?), bet net ir tokia jų „aritmetika“ liudija: vyresniosios kartos darbo rinkos dalyviai tikrai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. O kalbant tiesiai – suteikiant prioritetą vieniems, kiti, nors jų gerokai daugiau, paprasčiausiai diskriminuojami.
Palyginkime LDB pateiktus duomenis.
„Šių metų liepos 1 dieną šalyje buvo registruota 19,1 tūkst. bedarbių, jaunesnių kaip 25 m. amžiaus ir jie sudarė 5,2 proc. šalies 16-24 m. amžiaus gyventojų.“ (LDB patikslino, kad besimokantys pagal dieninę ir nuolatinę mokymo formą registruojami kaip besimokantys ieškantys darbo asmenys, tačiau bedarbio statusas jiems nesuteikiamas, todėl čia jie neįtraukti – red. past.)
„Vyresnių kaip 50 m. amžiaus bedarbių (tuo pačiu laikotarpiu) teritorinėse darbo biržose buvo registruota 62,9 tūkst. Jie sudarė 13,6 proc. šios amžiaus grupės šalies gyventojų.“
Kitas pavyzdys.
„Jaunų bedarbių skaičius nuo 2013 metų pradžios sumažėjo beveik ketvirtadaliu – 24,7 proc., o registruotas nedarbas 1,5 procentinio punkto.“
„Vyresnio amžiaus bedarbių skaičius nuo 2013 metų pradžios sumažėjo 2 proc., o jų dalis nuo tos pačios amžiaus grupės šalies gyventojų – 0,3 procentinio punkto.“
Akivaizdu: vyresnių bedarbių gerokai daugiau, tačiau jaunimo grupėje procentukai nepalyginamai geresni.
Dar vienas pavyzdys. LDB duomenimis, tarp visų įdarbintų tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės sudaro panašią dalį: iš 102,5 tūkst. įdarbintųjų jaunimas sudaro 18,3 proc., vyresni kaip 50 m. bedarbiai – 18,7 proc. Tačiau jaunuoliai dažniau už vyresniuosius įdarbinami neterminuotai, o daugiau negu penktadalis (23,3 proc.) įdarbintų vyresnių nei 50 metų žmonių turi tenkintis terminuota darbo sutartimi. Jaunų žmonių terminuotai įdarbinama tik 14,2 proc., nurodė LDB.
Tiesa, yra vienas skaičius, kuris tarsi turėtų liudyti, kad jokios diskriminacijos nėra. LDB teigia, kad per I šių metų pusmetį parama buvo suteikta daugiau kaip 30 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Tarp jų – į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 6,8 tūkst. papildomai remiamų bedarbių, vyresnių kaip 50 metų, ir lygiai tiek pat – 6,8 tūkst. papildomai remiamų bedarbių iki 25 metų. Dar daugiau kaip 10,5 tūkst. – ilgalaikių bedarbių.
Bet jei dar kartą žvilgterėsime į pirmąjį pavyzdį, įspūdis, jog dėmesys ir pagalba dalijama pagal principą „visiems po lygiai“ išnyks, nes beveik trečdalis – gerokai daugiau už šiek tiek mažiau negu dešimtadalį. O duomenis portalui pateikę LDB atstovai net neprašyti dar pridėjo:
„LDB šiuo metu įgyvendina 5 Europos socialinio fondo (ESF) projektus: „Parama neįgaliesiems“, „Integravimo į darbo rinką skatinimas“, „Jaunimo užimtumo didinimas“, „Socialinių įmonių rėmimas“ . Nuo 2013 m. liepos 1 d. startavo naujas ESF projektas „Pagalba įsidarbinant“. Šio projekto įgyvendinimo metu jaunimui iki 29 metų, ilgalaikiams bedarbiams (nuo 29 metų) ir bedarbiams, kuriems gresia ilgalaikis nedarbas (nuo 29 metų) bus sudarytos galimybės įtvirtinti trūkstamus darbo įgūdžius tiesiogiai darbo vietoje, o įdarbintiems subsidijuojant bus suteikta parama įsitvirtinti darbo rinkoje. Į projekto veiklas planuojama įtraukti 6450 bedarbių. Projekto tikslas – spartinti nedirbančių asmenų, ypač socialiai pažeidžiamų, sugrįžimą ir įsitvirtinimą darbo rinkoje“.
Ministerija: galvojame, ruošiame, sieksime
LDB pripažįsta, ir tai, kad „iš 51,6 tūkst. liepos 1 d. registruotų nekvalifikuotų bedarbių, kas trečias (32,3 proc.) buvo vyresnis kaip 50 metų, o sunkiausia įsidarbinti neturintiems profesinio pasirengimo vyresnio amžiaus bedarbiams, nes darbdaviai paprastai rečiau ryžtasi investuoti į vyresnių asmenų mokymą“.
Vadinasi, yra tiesos balsas.lt pašnekovų, teigusių, kad jeigu tau jau 45+ ar 50+, darbdaviams esi neįdomus, žodžiuose? Bent jau kalbant apie ES lėšomis finansuojamus projektus, atrodo, kad taip.
Bet tiek to, Europa pinigus duoda, Europa ir muziką užsako. O LDB vykdo, ką remdamasi Europos nurodymais, ministerija liepia. Tačiau gal vietinės programos skiria daugiau dėmesio tiems, kurie dėl mūsų, lietuviškos darbo rinkos specifikos taip pat balansuoja ant socialiai pažeidžiamųjų ribos? Ir gal ta diskriminacija tik įsivaizduojama, nes apie europinius projektus paprasčiausiai garsiau šaukiama?
Taip svarstydami, balsas.lt žurnalistai pokalbiui pakvietė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorių Viktorą Majauską.
Tačiau apie tai – antroje šio straipsnio dalyje.