Pasiteisino ne viskas
„Trūksta ne tik tarp ministerijų susikalbėjimo – vieni pirštais rodo į kitus (…) Priemonių yra, jų yra nemažai, bet daug priemonių nepasiekia regiono, informacijos sklaidos trūksta, trūksta bendravimo su jaunimo organizacijomis, trūksta pačių regione esančių institucijų susikalbėjimo“, – pripažino Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.
Jis pripažino, kad kai kurios priemonės, su kuriomis buvo tikimasi padėti jauniems žmonėms įsidarbinti, pasirodė esančios neveiksmingos, kitos pernelyg brangios, todėl jomis nesinaudojama.
A. Bitino teigimu, per brangus buvo įdarbinimas subsidijuojant, kadangi „darbdavys turi įšaldyti lėšas, kad gautų tam tikras išmokas; trišalė sutartis tarp darbuotojo, darbdavio ir darbo biržos turi nemažai trūkumų, kadangi yra galimybė piktnaudžiauti – darbdavys įsipareigoja metus laikyti darbuotoją, tačiau yra tam tikrų teisinių spragų, kai galima jį atleisti, paskui vėl priimti“. Nepasiteisinusia jis pavadino ir galimybę gauti paskolą pirmajam verslui – tai buvo nepopuliaru, nes paskolą gauti labai sunku. Pasak A. Bitino, pasiteisino paramos pirmajam darbui metodas.
Anot A. Bitino, reikia peržiūrėti visą užimtumo sistemą, kad „žmogus negalėtų piktybiškai atsisakyti darbo todėl, kad jam labiau apsimoka gauti pašalpas, negu dirbti“.
Pagrindinė problema – kvalifikacijos stoka
Lietuvos darbo biržos vadovo Vido Šlekaičio teigimu, jaunimo nedarbas mažėja, tačiau ne taip sparčiai. Vien per praėjusius metus į darbo biržą atėjo apie 75 tūkst. žmonių, jaunesnių nei 25 metai.
„Pagrindinė problema – pusė iš jų yra nekvalifikuoti. (…) Todėl šiandien suaugusių profesinio mokymo pertvarką, kurią aptarėme pasitarime, reikės padaryti“, – sakė V. Šlekaitis, aiškindamas, kad jaunam suaugusiam žmogui šiuo metu sunku įsigyti profesiją. Jis taip pat aiškino, kad daugėja jaunų žmonių, nebaigusių 8 klasių, ir šių žmonių integracija į darbo rinką kelia dar daugiau problemų.
„85 proc. žmonių iki 21 metų neturi kvalifikacijos“, – pabrėžė V. Šlekaitis. Padedant įsidarbinti tiems, kurie įgijo profesiją, veiksmingiausias, LDB vadovo nuomone buvo įgūdžių įgijimo rėmimas.
Jaunimas: jie nepažįsta mūsų ir nežino mūsų poreikių
Jaunimo atstovai po pasitarimo teigė, kad jiems trūksta informacijos apie įvairias rėmimo priemones. Blogai esą ir tai, kad jaunimui naudingų programų parengiamasis etapas trunka labai ilgai.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovė Loreta Samkutė apgailestavo, kad prieš metus numatytos priemonės nebuvo efektyvios, o kai kurios iš jų „vis dar yra tvirtinamos, o įgyvendinamos bus kitais arba dar kitais metais“.
Jos teigimu, gerai yra tai, kad visi pasitarimo dalyviai „prisiėmė atsakomybes sau ir turbūt turi planų“, kaip iš tikrųjų padėti sumažinti jaunimo nedarbą.
„Kol mes nepradėsime kalbėtis visi – tiek švietimas, tiek socialinė apsauga, tiek jaunimo organizacijos, vieningų priemonių nerasime, ir nė viena iš jų nebus efektyvi, jeigu mes visi nesuderinsime savo veiksmų“, – pabrėžė L. Samkutė.
Nerijus Buivydas, VšĮ „Sėkmės mokykla“ vadovas, po susitikimo sakė apgailestaujantis, kad tie, kurie galvoja, kaip padėti jaunimui įsidarbinti, patys menkai pažįsta jaunus žmones, todėl ne visuomet siūlo tai, kas gali būti priimtina jauniems žmonėms.
„Visų pirma reikia geriau pažinti jaunimą, žinoti, koks yra jaunimas, kokios jo vertybės, kaip jie renka informaciją, kaip jie bendrauja. Ir kai mes geriau pažinsime jaunimą, tada galėsime sugalvoti veiksmingas priemones jaunimo nedarbui mažinti“, – apibūdino jis savo pasiūlymo, kurį pateikė pasitarime, esmę. Anot jo, jaunimas nori dirbti, „bet jam reikia parodyti, kas iš to, kuo tai naudinga, kokios yra ateities specialybės, kaip „faina“ dirbti, uždirbti ir gerai gyventi turint savo pinigų, o ne tėvų“.
N.Buivydas tikino, kad jeigu jaunas žmogus turi noro, yra motyvuotas, darbdavys juo gali pasitikėti, kadangi toks žmogus greitai įgis įgūdžių, kurių neturėjo. Pasak jo, jaunam žmogui ir darbdaviui dažnai sutrukdo informacijos stoka. N. Buivydas prisipažino ir pats sužinojęs apie vieną iš jaunimo įdarbinimo skatinimo būdų sužinojęs tik po to, kai jau buvo apsisprendęs priimti vieną darbuotoją.
Spręs pirmadienį?
„Po šio pasitarimo paaiškėjo, kad pažanga yra nepakankama, jaunimas nesulaukia realios pagalbos, darbo birža giriasi gerėjančia statistika, bet neaišku, ar taikomos priemonės yra tvarios ir kaip tai paveikia jaunimo nedarbo mažėjimą“, – sakė Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.
Priminęs, kad jaunimo nedarbo problemą šalies vadovė iškėlė jau prieš metus, N. Udrėnas žurnalistus informavo, kad pirmadienį susitikti su Prezidente kviečiama naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Prieš metus jaunimo nedarbas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Naujausiais duomenimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas siekia 24,2 proc., arba 0,5 proc. didesnis už ES vidurkį. 2013 m. sausio 1 d. mūsų šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 210,2 tūkst. bedarbių arba 11,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Jaunų (iki 25 metų) bedarbių buvo registruota 25,4 tūkst. Jaunuoliai sudaro 12,1 proc. visų bedarbių.
