Abiturientai dar nevengia Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet vis dažniau žvalgosi ir į užsienį. O tarp aukštojo mokslo reformatorių populiaru dalyti velnias žino kur valdiškus milijonus.
Aukštojo mokslo reformatoriai po truputį stumia studentus ieškotis mokslų užsienyje. Tuo tarpu šalyje įsibėgėja skandalas dėl galimos su švietimo reikalais susijusios korupcijos. Į ją gali būti įveltas Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) artimas Demokratinės politikos institutas.
Statistikos nėra
Studijų reformos pasekmės: Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslų kainos išaugo nuo trijų iki dvidešimties kartų. Statistikos, kiek abiturientų studijas renkasi ne Lietuvoje, nėra. Švietimo ir mokslo ministerija nė nesivargina to išsiaiškinti.
Tai patvirtina ir švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jo teigimu, emigruojančių abiturientų kasmet tėra 3–5 proc. Kurias užsienio šalis, kurias aukštąsias mokyklas renkasi moksleiviai? Tokių klausimų ministerija sau nekelia. „Labai sunku būtų tai padaryti“, – įsitikinęs G. Steponavičius.
Dauguma „Balsas.lt savaitės“ kalbinamų abiturientų mąsto daugmaž taip: jei studijos metams bus nemokamos, t.y. jeigu jie gaus valstybinį finansavimą, arba studijos sieks ne daugiau nei 4 tūkst. litų per metus – Lietuvoje likti verta. Jei daugiau – studijuoti mūsų šalyje esą jau neapsimoka.
Atrodo, kad du milijonus litų, kurie atriekti skandalingos aukštojo mokslo reformos patriarcho TS-LKD atstovo Manto Adomėno inicijuotam projektui, suskaičiuoti lengviau nei emigruojančių studentų galvas.
Valdžia, kuri „neišgali“ finansuoti daugiau studijų vietų, rengiasi apmokėti „savų“ institutų pakišamas programas.
Žvilgsniai į Skandinaviją
Iš tiesų dažnas klausia: kodėl turiu studijuoti Lietuvoje, jei, pavyzdžiui, Skandinavijoje aukštasis mokslas nemokamas?
Abejones, ar Lietuvoje studijuoti apskritai verta, dar labiau paskatino naujoji aukštojo mokslo reforma, studentus dirbtinai suskirsčiusi į pateptuosius, gaunančius valstybės paramą, ir jos nenusipelniusius.
Sumažinus ir taip ribotą valstybės finansuojamų vietų skaičių (jų pernai buvo 21 tūkst., šiemet – 19 tūkst.) didėja tikimybė nemokamo aukštojo mokslo apskritai negauti.
„Lietuvoje šiurkščiai pažeidžiamos studentų, turinčių sugebėjimų studijuoti, lygios galimybės. Dalis abiturientų studijuoja nemokamai – jų studijos apmokamos visų mokesčių mokėtojų lėšomis, o kita dalis abiturientų turi savo lėšomis padengti visą studijų kainą.
Trūksta naujausios literatūros ir mokslo tyrimams reikalingos įrangos. Studentams nepalankios kredito įstaigų teikiamų studijų paskolų sąlygos“, – pagrindines priežastis, kodėl neverta rinktis studijų Lietuvoje, vardijo Olga Suprun. Ji yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto edukologijos magistrė, Solidarių lietuvos studentų judėjimo dalyvė.
„Iš tiesų studijų kainos Lietuvoje ir užsienyje beveik išsilygino. Už tą pačią kainą išsilavinimą gauti užsienyje, žinoma, yra pranašumas. Didesnės ir įsidarbinimo galimybės.
O jei manai, kad tau nėra perspektyvos susidraugauti su šviesiaplauke mėlynake lietuvaite, taip pat renkiesi užsienio valstybę“, – šmaikščiai aiškino Bronislovas Burgis, Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius.
Kiek mažiau nei pusė šios gimnazijos absolventų šiais metais rinkosi studijas užsienyje.
Išvyksta gabiausieji
Vilniaus universiteto dėstytoja politologė Morta Vidūnaitė, doktorantūrą studijavusi užsienyje, pridūrė, kad Lietuvoje mokslas – vis dar per daug teorinio pobūdžio, tad jauni žmonės dirbti išmoksta tik darbo vietoje.
„Lietuvoje vertinamos tam tikrų sričių studijos užsienyje – tokios, kur reikalaujama aukštesnio lygio žinių. Norint tapti vadybininku turbūt nebūtina būti studijavusiam užsienyje", – svarsto M. Vidūnaitė.
Tuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Mindaugas Kubilius pabrėžė, kad iš Lietuvos išvyksta ne šiaip talentingi, o ypač gabūs žmonės.
„Nes jie siekia kokybiško išsilavinimo. O reforma žada, kad kokybė kada nors susikurs rinkos mechanizmo pagrindu. Tai nesąmonė. Žmonės renkasi aiškius, universitetuose ir studijų programose įtvirtintus kokybinius standartus", – konstatuoja mokslininkas.
Korupcijos kvapelis
Kur dideli pinigai – ten dideli apetitai. Seimūnas M. Adomėnas ir kiti aukštojo mokslo reformos entuziastai aiškino, kad studijų finansavimo ir lėšų panaudojimo sistema būsianti skaidri. Esą konkurencija, kai pinigai „vaikščios“ paskui studentą, privers aukštąsias mokyklas apsivalyti nuo akademinių klanų, kelti studijų lygį ir tokiu būdu pritraukti studentus.
Teoriškai taip turėjo būti, tačiau realybėje reformą lydi kaip tik su „konkurencija“ susijęs skandalas, skleidžiąs dar ir korupcinį tvaiką.
Įtarimų šešėlis dėl galimai neskaidriai pasidalytų milijonų kurti universitetų reitingams, kurį rengia su M. Adomėnu susijęs Demokratinės politikos institutas, jau sulaukė net Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesio.
Generalinė prokuratūra laukia Švietimo ir mokslo ministerijos rengto konkurso, kurį laimėjo to pačio M. Adomėno įsteigtas ir su Tėvynės sąjungos elitu glaudžiai susijęs Demokratinės politikos institutas, antikorupcinio įvertinimo.
Gavę STT išvadą prokurorai spręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą ir aiškintis skandalingą istoriją, į politinės korupcijos liūną klampinančią ne tik M. Adomėną, švietimo ir mokslo ministrą bei Liberalų sąjūdžio atstovą Gintarą Steponavičių, bet ir patį premjerą Andrių Kubilių.
Kiek anksčiau „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija kreipėsi į ministrą G. Steponavičių ir finansų ministrę Ingridą Šimonytę, kad jie paaiškintų, kodėl milijoninį konkursą laimėjo M. Adomėno institutas.
Pastarojo įsteigtas Demokratinės politikos institutas tęstiniam projektui „Lietuvos aukštųjų mokyklų ir aukštojo mokslo studijų krypčių reitingavimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ vykdyti iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavo 2,5 milijono litų. Projekto trukmė – 2,5 metų.
Sutapimu M. Adomėnas ir jo partijos kolegos aiškina ir faktą, kad kitų į projektą įsuktų organizacijų, pavyzdžiui, „Žinių ekonomikos forumo“, steigėjas yra buvęs ir premjeras Andrius Kubilius.
Tiesa, pastarojo spaudos tarnyba jau paskubėjo išplatinti pranešimą, kad premjeras nuo minėtų organizacijų neva seniai laikosi atokiai.
Reitingų reikalingumą gina ir švietimo ir mokslo ministras. „Visų pirma reitingo reikia ne M. Adomėnui, o Lietuvai, – tikina G. Steponavičius. – Tai nėra vien universitetų tyrimai. Tai ir studijų programų analizė – labai svarbus aspektas renkantis, kur studijuoti.“
Juokas ima
O štai Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys mano kitaip. „Net kai kurie konservatoriai pripažįsta, kad viskas neskaniai atrodo. Ką ten apskritai galima daryti už pustrečio milijono?
Tai kosminė suma, nes viskas iš esmės bus paimta iš atvirų šaltinių, nusikopijavus vieną kitą Vakarų metodiką. Laikinosios komisijos neinicijuosime, nes daugiausia vis tiek būtų konservatorių, bet teisėsauga tuo privalo domėtis“, – įsitikinęs jis.
Krikščionių frakcijos atstovas Mantas Varaška patikino, kad toks lėšų skyrimas yra neetiškas.
„Sąsajos tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, konservatorių ir buvusios M. Adomėno darbovietės yra akivaizdžios. Manau, būtina plačiau tirti šią aferą“, – sako M. Varaška.
TIK FAKTAI
Pasaulyje yra apie 17 000 aukštojo mokslo institucijų. Iš jų apie 9 000 teikia universitetinį išsilavinimą. Apytiksliai šiuo metu yra 3 milijonai studentų, studijuojančių ne savo šalyse.
Numatoma, kad 2010 metais valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamus mokslus.
Negavusiems valstybės finansavimo universitetai siūlo susimokėti. Už humanitarines studijas prašoma apie 4 tūkstančius litų per metus, už matematiką – per 6 tūkstančius, architektūrą – 7,5 tūkstančio. Norint būti lakūnu ar muziku teks pakloti kiek daugiau nei 18 tūkstančių litų.
Anglijoje Europos Sąjungos piliečiai gali gauti valstybės paskolas apmokėti studijų įmokoms, kurios neviršija 3 tūkst. svarų per metus. Paskolos grąžinamos, jeigu baigus studijas atlyginimas viršija 15 tūkstančių svarų per metus. Paskolos grąžinamos kaip papildomas 9 procentų pajamų mokestis ir išskaičiuojamas iš atlyginimo.
