Kaip informavo viceministrė, tie, kuriems „žaliuoju pasu“ vadinamas pažymėjimas dar nesugeneruotas, galės naudotis įprastomis sveikatos pažymomis iš e.sveikatos.
„Visoje Europos Sąjungoje pažymėjimas startuoja liepos 1 d., o mes ėmėmės iniciatyvos ir startuojame šiandien. Reikia atkreipti dėmesį, kad šią akimirką, nes nuolatos vyksta duomenų į e.sveikatą kėlimas, kol kas skaitmeninį pažymėjimą gali išsiimti maždaug tik 300 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie yra persirgę arba paskiepyti. Tas procesas nuolatos vyksta. Iš tų 1,2 mln. žmonių kurie šiandien galėtų tokį pažymėjimą gauti, tai jie visi savo duomenis ir pažymėjimą pamatys per artimiausiais savaites. Taigi nuo šiandien startuojame, bet neišsigąskite, jei šiandien prisijungę nerandate pažymėjimo.
Kalbant apie tuos, kurie jau labai trokšta keliauti, bet to pažymėjimo neturi, tai kaip ir iki šiol galima naudotis sveikatos pažymomis, kuriais lygiai taip pat galima išsiimti iš e.sveikatos“, – žurnalistams kalbėjo Ž. Simonaitytė.
Ji pridūrė, kad šis pažymėjimas yra tik patogesnė platforma, kur pateikiami sveikatos duomenys, tačiau reikia tikrinti kiekvienos šalies ribojimus ir reikalavimus prieš į ją atvykstant. Informaciją apie tai galima rasti šiame puslapyje.
Kaip išsiimti?
Kaip nurodė VĮ „Registrų centras“ generalinis direktorius Saulius Urbanavičius, nuo šiandien e.sveikatos portale dešiniame apatiniame kampe galima rasti skiltį „pažymėjimai“ – būtent čia galima pamatyti, ar jau yra sugeneruotas pažymėjimas.
„Tada labai paprasta jį atsidarius arba atsispausdinti, arba atsisiųsti į savo kompiuterį ir toliau naudoti kaip PDF formatą. Kas negali to padaryti, tikrai gali pagelbėti šeimos gydytojai. Šiandien jau turime apie 300tūkst. sugeneruotų sertifikatų. Saugodami e.sveikatos sistemą ir elgdamiesi atsakingai, duomenis keliame tam tikromis dalimis. Tikimės, jei vyks sklandus procesas, artimiausiu metu sugeneruosime visus sertifikatus“, – kalbėjo jis.
S. Urbanavičius pridūrė, kad iki to laiko, kai liepos 1 d. pažymėjimas pradės startuoti visoje Europoje, planuojama, po dviejų savaičių pradės startuoti ir tikrinimo programėlė.
Kaip pažymėjo „CGI Lithuania“ direktorius Karolis Baltrušaitis, sertifikatas bus sukuriamas ir po vienos vakcinos ir gavus tik vieną vakcinos dozę.
„Bet tada reikia pasitikrinti, ar toje šalyje būsite priimti su viena vakcina. Nes sertifikatas sugeneruoja informaciją, ką jūs turite“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Kaip nurodė K. Baltrušaitis, sertifikato nereikės atsinaujinti periodiškai, nebent atsiras naujų duomenų apie, pavyzdžiui, antrąją skiepo dozę.
Instrukciją, kaip atsisiųsti skaitmeninį pažymėjimą, galite rasti čia.
Primenama, kad ES skaitmeninis COVID pažymėjimas bus išduodamas persirgusiems, paskiepytiems arba išsityrusiems dėl koronaviruso žmonėms, siekiant supaprastinti patikrinimo procedūras pasieniuose. Tačiau kiekviena šalis galės nustatyti savo reikalavimus, keliamus atvykstantiems žmonėms.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius reikalavimus, papildomi apribojimai netaikomi nuo koronaviruso paskiepytiems atvykstantiesiems ar grįžtantiesiems, praėjus savaitei po vakcinacijos antrąja „Pfizer“ doze, dviem savaitėms po antrosios „Moderna“ dozės, 15 parų po antrosios „AstraZeneca“ dozės bei dviem savaitėms po „Johnson & Johnson“ dozės.
Derinasi, kad būtų vienodi reikalavimai tarp Baltijos šalių
Kaip pažymėjo Ž. Simonaitytė, ES šalyse šiuo metu deramasi, kad būtų sutarta dėl vieningų reikalavimų, kiek laiko praėjus po vakcinavimo atitinkama vakcina jau galiotų COVID pažymėjimas. Visų pirma intensyvios derybos vyksta, kad keliaujant vadinamajame „Baltijos burbule“ būtų aiškesni reikalavimai ir nereiktų jų taikyti papildomai.
„Ar pavyks visai ES susitarti, dabar negalėčiau drąsiai sakyti. Mes savo ruožtu darome viską, kad pavyktų susitarti ir žmogui galiotų tokie patys reikalavimai, nesvarbu, kur jis yra vakcinuotas ar apsidaręs testą. Su kuo mes dabar startuojame, tai kartu su Latvijos ir Estijos kolegos intensyviai derinamės, kad reikalavimai dėl vaikų izoliacijos, dėl izoliacijos, dėl testavimo, kad jie būtų identiški, kad žmogui nereikėtų eiti ir tikrinis, kokie reikalavimai Latvijoje ar Estijoje“, – aiškino ji.
Viceministrė kartu nurodė, kad ES šiuo metu sutarta, jog PGR tyrimas galios 72 val., o greitasis antigeno testas – 48 val.
„Šiuo metu mes kaip valstybė turime galimybę ir esame sudarę galimybę nemokamai testuotis antigenų testai dėl galimybių paso, tai tokia pati galimybė bus sudaryti testuotis ir dėl skaitmeninio pažymėjimo“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.
Persirgimo faktas – tik patvirtintas PGR būdu
Apribojimai netaikomi persirgusiems žmonėms, jei nepraėjo 180 dienų nuo COVID-19 ligos diagnozės (nustatytos tiek po PGR tyrimo, tiek po antigeno testo), tačiau ES skaitmeniniame COVID pažymėjime persirgimo faktas užfiksuojamas tik po teigiamo PGR tyrimo rezultato.
Jei žmogus neatitinka numatytų skiepijimo ar persirgimo terminų, prieš atvykstant į Lietuvą būtina turėti neigiamą testą, atliktą ne seniau kaip 72 val. iki kelionės, jam taip pat taikoma izoliacija.
Nuo birželio pradžios tokį pažymėjimą išsiimti galima maždaug dešimtyje ES šalių, visos Bendrijos ir Šengeno erdvės valstybės prie šios sistemos prisijungti turėtų iki liepos pradžios.
Lietuvoje atvykstantieji, kurie turi ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, šiuo metu tikrinami įprastu būdu – taip, kaip ir turintys nacionalinį skiepijimo ar persirgimo faktą patvirtinantį dokumentą. Iki liepos pirmos Registrų centras planuoja pateikti skaitmeninę tikrinimo programėlę, nuskaitančią QR kodą.
Skaitmeninis COVID pažymėjimas nurodo tik būtiną pagrindinę informaciją: vardą ir pavardę, gimimo datą, atitinkamą informaciją apie vakciną, tyrimą arba persirgimą ir unikalų identifikatorių. Šalys, kuriose lankomasi, šios informacijos saugoti negali. Tikrinimo tikslais patvirtinamas tik pažymėjimo galiojimas ir autentiškumas. Visi sveikatos duomenys lieka valstybės narės, kuri išdavė skaitmeninį pažymėjimą, žinioje.
Lietuvos gyventojų ES skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas bus skirtas ne tik kelionėms į ES šalis, bet galios ir šalies viduje, suteikdamas tuos pačius privalumus, kokius suteikia galimybių pasas. Vis dėlto kol kas Lietuvoje vidaus naudojimui gyventojai raginami naudotis galimybių pasu dėl paprastesnio tikrinimo proceso ir švelnesnių reikalavimų paskiepytiems žmonėms.
