Štai taip, kilus Maidano revoliucijai, vasario 21-ąją, prieš penkerius metus tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius spruko iš šalies į Rusiją, ir joje slapstosi iki šiol.
Tik tuomet Ukrainos žmonės sužinojo, kokius turtus buvo sukaupęs valstybės išdavyste ir didelio masto korupcija vėliau apkaltintas V. Janukovyčius. Anksčiau buvo paviešinti vaizdai iš auksu tviskančios, „korupcijos muziejumi“ pramintos jo rezidencijos netoli Kijevo.
Švedijos televizija SVT ir portalas 15min skelbė, kad dalis V. Janukovyčiaus milijonų galėjo keliauti per lietuvišką „Swedbank“ sąskaitą. Tyrime teigiama, kad tam panaudota ofšorinės bendrovės „Vega Holding“ sąskaita. kuri buvo aktyvi 2004–2014 metais. Taip V. Janukovyčių galėjo pasiekti beveik keturi milijonai eurų, kuriuos Ukrainos teisėsauga įvardija kaip kyšį buvusiam prezidentui.
„Aš negaliu šnekėti nei apie konkrečias įmones, nei apie konkrečius asmenis. Ir negaliu nei paneigti, nei patvirtinti – jie buvo klientai, nebuvo klientai SUJU, nes tai yra konfidenciali informacija ir ja užsiima teisėsaugos institucijos, jeigu yra pagrindo tuo užsiimti“, – sako „Swedbank“ atstovė Jūratė Gumuliauskienė.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atskleidžia nuo 2014-ųjų žinojusi apie tai, kad per Lietuvą keliavo pinigai Janukovyčiui. „Tai nėra naujiena FNTT. Informacija mums buvo žinoma ir iš dalies mes ją tyrėme. Lietuva buvo tiktai tokia kaip tarpinė stotelė. Mes nebuvome nei pirmieji, nei paskutinieji ir tos šalys, kurios labiausiai suinteresuotos, kuriose buvo tyrimai, gavo visą reikiamą informaciją iš mūsų. Ir galiu pasakyti tik tiek, kad bankas bendradarbiavo ir teikė informaciją“, – aiškina Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.
Tai jau antras smūgis „Swedbank“ per mažiau nei savaitę. Praėjusį ketvirtadienį paviešinta, jog Baltijos šalyse tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ padalinių per dešimtmetį iki 2015-ųjų buvo padaryti beveik keturių milijardų eurų pavedimai, kurie yra įtartini.
Visgi tiek FNTT, tiek Lietuvos bankas atmeta, kad „Swedbank“ padalinys Lietuvoje galėjo žinoti apie vykdomus finansinius nusikaltimus Estijoje.
„Atskirkime du dalykus. Tos istorijos, apie kurias mes dabar kalbame, ir kas yra paskelbta per pastarąsias dienas ir savaites, tai yra dešimties metų senumo istorijos. Ir prieš dešimt metų buvo visai skirtingas ir teisinis reguliavimas, ir reikalavimai bankams kaip riziką valdyti, ir banko sistemos, ir visa kita“, – sako Lietuvos banko priežiūros direktorius Vytautas Valvonis.
„Turbūt nežinojo ir tuo metu nelabai galėjo žinoti. Galbūt patikslinti reikėtų, kad pinigų plovimas tai nėra kažkokia viena nusikalstama veika vienoje šalyje. Tai dažniausiai apima grandinę, t. y. daug valstybių, daug bankų, daug sąskaitų, daug įmonių“, – aiškina M. Petrauskas.
Visgi skandalai Švedijoje ir Estijoje ir įtarimai dėl Rusijos oligarchų pinigų plovimo, akimirksniu kirto ne tik per banko reputaciją, bet ir akcijų vertę.
„Tas smūgis iš tiesų yra didelis. Visų pirma, pačiam bankui. Jis prarado apie 20 procentų rinkos kainos. Tai realiai buvo nubraukta apie penki milijardai turto, kurį turėjo nusirašyti įvairūs investiciniai fondai, pensijiniai fondai. Bet iš kitos pusės tai yra reputacinė problema tiek Baltijos šalims, įskaitant ir Lietuvą, nes mūsų finansų sektorius šiek tiek atrodo susitepęs. Klausimas, kiek pagrįstai ar nepagrįstai, bet tai ir yra problema“, – sako finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Tuo netruko pasinaudoti ir sukčiai, kurie pabandė sukelti dar didesnį nerimą. Skelbiama, kad „Swedbank“ klientus Lietuvoje pasiekė melagingos SMS žinutės. Esą nuo kovo 2 d. „Swedbank“ nebevykdys veiklos, o klientų sąskaitos neva perkeliamos į kitą banką su nurodyta sąskaita lėšoms pervesti.
Lietuvos bankas įspėja, kad tokios žinutės yra melagingos ir jomis bandoma išvilioti gyventojų pinigus. Dėl to Lietuvos bankas jau kreipėsi į prokuratūrą.
„Tai mes jau, iš tikrųjų, kalbame apie rimtus dalykus. Ne tik apie pinigų plovimo tyrimą, bet ir kalbame apie bandymą destabilizuoti finansinę padėtį ir tai jau yra pakankamai rimta“, – sako Lietuvos banko atstovas.
Tiek Lietuvos bankas, tiek „Swedbank“ ramina klientus. Esą informacija apie pavedimus Janukovičiui buvo žinoma ir tiriama, prielaidų, kad per banką dabar plaunami pinigai nėra, o dešimtmečio senumo istorijos banko veiklos esą nesutrikdys.
„Swedbankas“ Lietuvoje konkrečiai jis stabilus, vykdo visus normatyvus, Lietuvos bankas tikrai neturi kol kas jokių faktų, kad yra kažkokia nusikalstama veikla padaryta ir tikrai nesiruošia bent šiuo metu, pagal šiai dienai turimą informaciją taikyti kažkokių poveikio priemonių“, – tikina V. Valvonis.
„Reikia nuraminti, kad šis skandalas, kuris yra kilęs, iš esmės jis neturi įtakos tiek kaupiantiems pensijas pensijų fonduose, tiek, sakykime, turintiems indėlius ar kažkokiais kitokiais būdais turint sąskaitas viename ar kitame banke. Didžiausios problemos, kurios kyla tai yra tiems, kurie turi konkretaus banko akcijų“, – tikina M. Dubnikovas.
Skelbiama, kad tyrimas Švedijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl „Swedbank“ sąsajų su itin plataus masto pinigų plovimu jau Švedijos prokurorų rankose.
