„Premjeras pasakė taip, kaip yra. Iš tiesų nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje tai nebuvo numatyta, nes karinis patarimas dėl šio klausimo į VGT atėjo vėliau nei susidarė valdančioji koalicija. Karinį patarimą ir kariuomenės argumentus girdėjo tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkas ir tas sprendimas VGT buvo priimtas vienbalsiai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas.
„Esame ilgo kelio pradžioje. Man labai keista, kai iš trijų dalių kalbos stengiamasi ištraukti vieną sakinį ir iš jo padaryti kažkokį šou. Tikrai nemanau, kad ponas Paluckas traukiasi nuo Lietuvos gynybos poreikio ar staiga pradėjo manyti, kad divizija Lietuvai iki 2030 m. nėra būtina. Taip nėra, o dėl finansavimo šaltinių, dėl to kur tai bus užrašyta ir kaip tai bus užrašyta – be abejo VGT sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, bet kiekviena institucija, kuri nenorėtų jų įgyvendinti turi argumentuotai pateikti kodėl to nereikia ir kaip mato kitas išeitis. Šiuo atveju manau, kad jokio nesutarimo nėra ir keista, kai pasaulio akivaizdoje tyčia daužomės ten, kur net konflikto nėra“, – akcentavo jis.
Apie tai, kad tikslas skirti didesnes gynybos finansavimo sumas nėra įtvirtintas nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos susitarime, pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio sakė premjeras G. Paluckas. Apie tai vėliau kalbėjo ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Dėl 5–6 proc. nuo BVP gynybai, tokio susitarimo nėra“, – žurnalistams teigė Vyriausybės vadovas.
Tokius premjero pareiškimus kritikavo dalis opozicijoje esančių politikų.
Finansavimo didinimas nesusijęs su D. Trumpo reikalavimais
Savo ruožtu pareiškimus, kad 5–6 proc. nuo BVP įsipareigojimas gynybai numatytas tik dėl tam tikrų sąjungininkų, F. Jansonas vadina „nesąmone“. Taip jis reagavo į portale 15min.lt paskeltą socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio teiginį, jog toks gynybos finansavimo didinimas tėra skaičiavimais neparemtas prezidento Gitano Nausėdos pažadas Jungtinių Amerikos Valstijų vadovui Donaldui Trumpui.
„Tai yra absoliuti nesąmonė, mes kalbame apie Lietuvą, kalbame apie 2030 m., kai jau ir Trumpo nebus. Mes kalbame apie Lietuvą, apie savo valstybę ir mums pirmiausia rūpi mūsų valstybė. Ne Trumpas, o tai, kaip mes esame pasiruošę gintis esant reikalui“, – tikino F. Jansonas.
Patarėjas akcentuoja, kad gynybos finansavimo didinimas yra būtinas, siekiant ateityje apsiginti nuo galimo Rusijos puolimo.
„Valstybė turi suvokti situaciją ir turi suvokti savo tikslus. Kuo greičiau nusiimsime rožinius akinius ir žiūrėsime į pasaulį, koks jis yra, tuo geresnius sprendimus priimsime. Šiuo atveju poreikis yra labai aiškus, divizijai reikia 13–14 mlrd. eurų, mes turime juos surinkti, nes tai yra gyvybiškai svarbu Lietuvos ateičiai. Arba tu esi valstybė, kuri gali ir pati gintis, arba visi pokalbiai apie pensijas ar dar kažką yra beprasmiški, nes tau juos mokės rubliais. Tu gausi daug, bet tai bus rubliai“, – dėstė jis.
ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
