„Kalbamės su profesinėmis sąjungomis bemaž kasdien, bet sutarimo, kad nebūtų streiko, tokio nėra“, – pirmadienį susitikime su Seimo Laisvės frakcija sakė ministras.
Vis tik jis pridūrė, kad „atrodo, minkštėja jų pozicija šiek tiek dėl šių metų“, turėdamas galvoje siekį, jog reikalavimai būtų įgyvendinti dar šiemet.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga planuoja rugsėjo viduryje rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.
Reikalaujama atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.
Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Juos profsąjunga Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ketina pristatyti pirmadienį.
Tarp reikalavimų – 130 proc. vidutinis darbo užmokestis kitąmet, mokinių skaičiaus klasėse mažinimas, dėl mokytojo etato struktūros pakeitimai ir švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimas tik iš valstybės dotacijų.
„Dėl ko mes diskutuojame su profesinėmis sąjungomis, tai kokie bus kėlimo žingsniai kitais metais“, – kalbėjo G. Jakštas.
„Jiems netinka, kad lieka užfiksavimas, kad pasiekiame 130 proc., nori užsifiksuoti konkretų kilimą, koks bus nuo sausio, koks bus nuo rugsėjo“, – tvirtino ministras.
Anot jo, konkretus algos mokytojams kilimas bus žinomas, kai bus atnaujintos vidutinio šalies darbo užmokesčio augimo prognozės.
„Tai turėtų įvykti kitą savaitę. Turėtume gauti iš Finansų ministerijos ir tada, žiūrint biudžeto surinkimo prognozes galėsime padėlioti, kiek galėtų augti nuo sausio, kiek nuo rugsėjo“, – sakė G. Jakštas.
Šiemet, pasak ministro, švietimui skirta apie 3,5 mlrd. eurų, didžioji dalis sumos – mokytojų algoms.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sakė, kad kitiems metams mokytojų algoms prireiks nuo 200 iki 400 mln. eurų.
„Dėl klasių dydžio mažinimo mūsų pozicija yra, kad pirmiausia turėtume užtikrinti, kad nebūtų didesnių klasių nei 30. Šiuo metu yra daugiau nei 600 tokių klasių“, – pridūrė jis.
Anot ministro, su profesinėmis sąjungomis diskutuojama, kad savivaldybės galėtų sumažinti maksimalų vaikų skaičių klasėse iki 27.
Pasak jo, Vilniuje ir Kaune tai būtų sunkiai įgyvendinama dėl infrastruktūros, tačiau mažesnėse savivaldybėse – įmanoma.
Susitikime su Laisvės frakcija taip pat aptartos atnaujintos bendrojo ugdymo programos, tarpiniai atsiskaitymai vienuoliktokams, įtraukusis ugdymas ir kiti klausimai.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2024-ųjų pabaigos pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
