Susisiekimo ministras išvystė plačią propagandinę kampaniją parodydamas visuomenei savo pastangas įvesti tvarką Lietuvos kelių sistemoje. Tikslas tikrai geras, nes keliams, jų statiniams statyti bei prižiūrėti skiriamos milijardinės biudžeto lėšos. Tikslingas, efektyvus ir skaidrus jų panaudojimas labai svarbus visam Lietuvos ūkiui, nes kelių infrastruktūros gerinimas labai svarbi sąlyga tolimesniam ekonomikos augimui. Išreikštas ministro nepasitenkinimas atliekamų darbų kokybe, matyt, lėmė ir kai kuriuos aukštų valdininkų atsistatydinimus. Jų rotacija irgi sveikas reiškinys, jeigu atsilaisvinusias vietas užims ne partijos draugai, o sąžiningi specialistai. Deja, paskutinės ministro iniciatyvos privatizuoti kelių priežiūrą nežada šioje srityje nieko gero.
Šiuo metu kelius prižiūri vienuolika valstybės įmonių, turinčių pakankamai geras technines bazes, įrengimų parkus, kvalifikuotus darbuotojų kolektyvus. Įmonės išsidėstę regioniniu principu, todėl turi galimybę trumpiausiais atstumais prižiūrėti joms priskirtus kelius. Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios institucijos turi visas galimybes kontroliuoti šių valstybės įmonių veiklą, reguliuojant atliekamų darbų kainodarą, skiriant reikiamus auditus, tvirtinant metines finansines ataskaitas, taip pat keičiant blogai dirbančius vadovus. Ministrui šitų svertų nepakanka. Siekiant gerinti situaciją, siūloma privatizuoti valstybės įmones, išnuomojant jas privatininkams dvidešimčiai ir daugiau metų ir tuo pačiu atsisakyti bet kokios jų kontrolės. Atseit privatininkas dirbs geriau, efektyviau ir bus galima sutaupyti milijonus litų. Tai klaidingi teiginiai. Privatininkas gali dirbti efektyviai tik esant rimtai konkurencijai, o apie kokią konkurenciją galima kalbėti kai sutartys sudaromos tokiam ilgam laikui su vienu paslaugų tiekėju? O gal bus efektyvesnis darbas jeigu, pavyzdžiui, Alytaus įmonė prižiūrės Klaipėdos kelius?
Tokiomis iniciatyvomis galima sugriauti veikiančią sistemą siekiant vieno tikslo – atiduoti dar vieną monopolinę sritį su garantuotu daugiamilijoniniu finansavimu į savas rankas. Visa tai dangstoma privačios ir viešosios partnerystės principu, taikomu kitose šalyse. Lietuvos sąlygomis tokia partnerystė gimdo tik galingesnes finansinių interesų grupes, siekiančias pasinaudoti valstybės turtu.
Labai gaila, tačiau, valdantiesiems besistengiant bet kokia kaina išlaikyti valdžią ir Seime gaudant kiekvieną balsą, tokie aiškiai žalingi Lietuvai sprendimai gali būti priimti. Ir tuomet prie dabar esančios privačios kelių projektavimo, objektų sąmatinio įvertinimo, statybos darbų atlikimo sistemos galimai prisijungtų ir buvusi valstybinė kelių priežiūra. Puikios sąlygos korupcijai. Ar tikrai to nori ministras? Gal jis tiktai klysta?
Jonas Valatka, Socialdemokratinės minties instituto ekspertas
