„Pirmiausia mokytojo profesiją turi gerbti visuomenė“, - paklaustas, kaip sudominti šiuolaikinį jaunimą pedagogo darbu, atsakė kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas, išbandęs save nauju amplua projekte „Renkuosi mokyti!“.
Draugystė su miestu
J. Sasnauskas vedė etikos pamoką dešimtokams Vilniaus šiuolaikinės mokyklos centre. Jo klausėsi apie dvidešimt mokinių. Pasirinkęs miesto temą, kunigas vaikams pasakojo, koks džiaugsmas aplanko atradus miesto dvasią, paragino pasidomėti jo istorija, forografuoti gražiausius sostinės kampelius, rašo „Respublika“.
„Kadangi mums, kunigams, negalima kurti šeimos, negalima vesti, tai nusprendžiau įsimylėti Vilnių. Jaučiu šiam miestui ypatingą trauką, renku medžiagą apie jo istoriją, pastatus, rajonus, gatveles, - entuziastingai kalbėjo jis. - Vilnius turi daug paslapčių. Kiekvienas namas turi savo istoriją, labai daug gražių, įdomių įvykių yra šiame mieste nutikę. Kai imi viską šitaip tarsi knygą skaityti, su Vilniumi atsiranda be galo stiprus ryšys“.
Kunigas atkreipė dėmesį, kad šiandien mes labai skubame. „Lekiame nepakeldami akių, mašinos pravažiuoja, o savo ypatingo miesto taip ir nepažįstame. O Vilnius juk turi ypatingą trauką, kodėl čia tiek praeity veržtasi?“ - retorinius klausimus kėlė jis.
Patikrino ir istorijos žinias
J. Sasnauskas vaikų paprašė palyginti Vilnių ir Kauną, didžiųjų Lietuvos miestų gatves. Kartu pasidalijus žiniomis, kunigas vaikams išdėstė savo požiūrį. „Lygios, tiesios Kauno gatvės ir tave daro tiesų, nesišakojantį, o vingiuotos, kreivos Vilniaus gatvelės formuoja labai laisvą žmogų, kuris turi polėkį, yra nevaržomos, ieškančios dvasios. Kaunas žmones padaro tvarkingus, racionalius. Vilniuje, pasidavęs tam jo nenusakomumui, įgyji laisvės polėkį“, - kalbėjo jis.
Taip pat kunigas patikrino vaikų istorijos žinias apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės istoriją, Gedimino laiškus, klausinėjo ir kada įkurtas Vilnius, kada pirmą kartą paminėtas jo vardas. Vaikams patiko viktorinos principas, jie guviai dalyvavo klausimų konkurse.
Mintys būsimoms kartoms
„Tikiuosi, jūs čia gyvendami, čia gimę ateityje dirbsite savivaldybėse ir plėtosite šio miesto augimą, apsaugosite nuo to, ką šiandien padaro nuo pelno apakę žmonės. Tikiuosi, kad pasiliksite gyventi Vilniuje. Kaip ir visos sostinės, Vilnius - didelių galimybių miestas. Nuo jūsų daug kas priklausys“, - vaikams savo viltis išsakė J. Sasnauskas.
„Matant, kiek Vilniuje subjaurotų pastatų, manau, labai svarbu jaunajai kartai sakyti, kad šį miestą mes privalome išsaugoti, nes jį esame paveldėję. Tikiuosi, kad ateinančios kartos jaus tą dvasią ir nedarys tokių dalykų“, - pasidalijo nerimu kunigas.
Būtina rodyti pagarbą
„Mokytojo profesija - sunkus, atsakingas ugdymo darbas. Yra lyginančiųjų mokytoją su kunigu. Aš taip nemanau, nes kunigas nėra mokytojas griežtąja prasme. Mums nebūtina ko nors išmokyti, mes tik skelbiame, žadiname tikėjimą, vadovaujame bendruomenei“, - po pamokos „Gyvenimui“ sakė J. Sasnauskas.
Kunigo nuomone, kol visuomenė neparodys visokeriopos pagarbos pedagogo darbui, ši profesija nebus populiari: „Niekada per daug nesidomėjau švietimo problemomis, bet kiek netyčia nugirsti pasaulyje, ten mokytojo specialybė labai vertinama. Nes tai darbas, kuriam prireikia ne tik didelių žinių, bet ir jėgų, pasiaukojimo. Banaliai šnekant, turi tuos vaikus mylėti, kitaip neperduosi jiems nieko“.
Pasibaigus pamokai J. Sasnauskas dešimtokus maloniai pakvietė pasisvečiuoti Bernardinų bažnyčios rūsiuose.
Gintarė Šatkauskaitė
