Vakar vykusioje Lietuvos radijo laidoje dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius sulaukė klausimo telefonu. Moteris prisipažino esanti konservatorių ir asmeniškai A.Kubiliaus gerbėja ir palaikytoja. Tačiau klausant užduodamo klausimo buvo galima įsivaizduoti nuoširdų gerbėjos rūpestį.
Ji pažymėjo ypač opią problemą – didėjančią jaunimo emigraciją. Maža to, ji minėjo, kad jaunimas visiškai nebemato šviesių alternatyvų Lietuvoje. Jie tampa savo tėvų ir senelių pensininkų išlaikytiniais.
Ką gi atsakė premjeras?
O gi tai, kad čia neįžvelgęs jokios problemos. Kaip tik, anot premjero, reiktų džiaugtis išvykstančiais jaunais žmonėmis, nes svetur jie įgija naujos patirties. Jaunimo emigracija – neišvengiamas procesas.
Dėl patirties argumento – sutinku. Tačiau ciniškai šnekėti apie tai, kad masinė jaunimo emigracija nekelia pavojau – jau per daug. Kas kurs naujus verslus, ekonominę pridėtinę vertę ir mokės mokesčius Lietuvoje? Kas pakeis senstančius mokytojus, gydytojus, valstybės tarnautojus? Išgirdus tokį premjero pasisakymą darosi šiurpu. Nors dauguma žmonių, ko gero, prie to jau priprato...
Neseniai buvo rodomas brolių Coenų filmas “Šioje šalyje nėra vietos senukams". Esu tikras, kad labai sėkminga būtų Holivudo ekranizuota tragedija pagal Andriaus Kubiliaus scenarijų “Šioje šalyje nėra vietos jauniems žmonėms". Tai labiau tikėtina, nei sapaliojimai apie tai, kaip A.Kubilius suvaldė krizę...
