Vilnius – Lietuvos sostinė – dėl savo palankios geopolitinės vietos ir reikšmės turi visas galimybes tapti konkurencingu regiono centru. Sostinė yra trijų svarbių geopolitinių, ekonominių bei kultūrinių dimensijų sankirtoje (Rytų, Šiaurės ir Vidurio Europos) – tai unikali miesto galimybė integruoti skirtingą regionų pažangią patirtį, vykdyti įvairius mokslo, kultūros, verslo mainus. Vilniaus regionas turi didžiausią rinką tarp Baltijos šalių, 300 km spinduliu aplink miestą gyvena 15,5 mln. gyventojų. Deja, visas šis potencialas iki šiol deramai neišnaudojamas. Nežinia ko trūksta dabartinei Vilniaus valdžiai – žinių, valios ar tiesiog noro, kad Vilnius pagaliau užimtų deramą vietą kitų Europos valstybių sostinių gretose. Mes žinome, kaip tai padaryti. Vilniui, kaip regiono centrui, privalomos investicijos bei deramas požiūris, tik tuomet galėsime išdidžiai sakyti, kad gyvename Lietuvos sostinėje.
Rinkimai į savivaldą – tai galimybė kiekvienam vilniečiui išsakyti savo nuomonę apie tai, kaip turi būti valdomas Vilnius. Laikas priimti racionaliausius sprendimus ir atsakingai bei sąžiningai spręsti susikaupusias problemas, įveikti besitęsiantį sąstingį ir valdžios neveiklumą, siautėjančią korupciją bei nedarbą. Tik visi kartu galime sukurti tokį Vilnių, kuriuo didžiuotųsi ir džiaugtųsi visi jo gyventojai bei miesto svečiai.
Miesto valdymas turi būti grindžiamas visuotiniais, o ne individualiais sprendimais, todėl būtina skirti daug dėmesio skaidrumo ir viešumo principų įgyvendinimui. Svarus žingsnis to link – Seime mano pateiktas Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų būtų balsuojama atvirai. Priimant savivaldybės tarybos sprendimus ar dokumentus turėtų būti balsuojama vardiniu būdu. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą būtų vieši, taip asmeninė tarybos narių atsakomybė bendruomenei pagerintų vietos problemų sprendimo veiksmingumą. Vardinio balsavimo rezultatų skelbimas padėtų pašalinti galimybes interesų grupėms neteisėtomis priemonėmis daryti įtaką savivaldybių tarybų nariams ir įstatymu įtvirtintų politikų asmeninės atsakomybės principo galią. Juk savivaldybių tarybų nariai, kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai, yra valstybės politikai, todėl jiems turi būti taikoma vienoda atskaitomybė gyventojams, t.y. jų individualūs balsavimo rezultatai turi būti skelbiami interneto svetainėse. Šia įstatymo pataisa būtų įgyvendinti minėtieji skaidrumo ir viešumo principai.
Akivaizdu, kad Vilniaus valdžiai trūksta dialogo su LR Seimu. Šios dvi institucijos turėtų itin glaudžiai bendradarbiauti. Sostinės savivalda turi ieškoti sąlyčio taškų su Seimu, jo nariais, ypač vilniečiais. Sostinės savivaldos iniciatyvas galėtų perimti bei palaikyti Seimas, taip svarbūs miestui klausimai būtų sprendžiami greitai ir efektyviai. Praėjusiais metais Seime inicijavau Vilniaus miesto bičiulių grupės sukūrimą. Grupė buvo įkurta siekiant paruošti Sostinės įstatymą. Kartu su Darbo partijos frakcijos nare Virginija Baltraitiene pateikiau Seimui svarstyti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo bei savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlio pakeitimus, nustatančius ir apibrėžiančius Vilniaus, kaip sostinės, statusą, bei keičiančius pajamų mokesčio dalies perskirstymo santykį Vilniaus naudai. Jeigu šis projektas būtų buvęs priimtas praėjusių metų lapkritį, jau šiais metais Vilnius imtų lipti iš finansinės duobės. Vilniui tektų ne 40 proc. (realiai - 20 proc.) gyventojų pajamų mokesčio, o 80 procentų, tai sostinei atneštų 200 mln. litų kasmet. Deja, Seime ši idėja nesulaukė deramo palaikymo, trūko ir pačios Vilniaus savivaldos iniciatyvos. Vilniaus valdžia šios idėjos griebėsi tik prieš rinkimus į savivaldą, tačiau tylėjo, kai Seime buvo svarstomas konkretus pasiūlymas. Dėl prasto Seimo ir Vilniaus valdžios bendradarbiavimo nukenčia vilniečiai, ant kurių kaklo veržiama skolų kilpa.
Svarbūs sostinei klausimai privalo būti svarstomi kartu su gyventojais. Juk valdžia padarys ne viską, jeigu jai aktyviai netalkins patys žmonės. Tai įmanoma tik užtikrinus efektyvesnį savivaldybės įstaigų bendradarbiavimą bei suteikiant daugiau galių vietos bendruomenėms, seniūnijoms, kurios šiuo metu, deja, nepakankamai atstovauja vietos gyventojų interesams. Skatinti bendruomenių kūrimąsi, plėtrą, kad jos galėtų tapti formaliu valdžios institucijų partneriu – labai svarbus uždavinys. Taip gyventojai būtų įtraukiami į miesto savivaldos procesus.
Vilniaus valdžia turi būti suinteresuota stiprinti bendruomenes, suteikiant joms konkrečią finansinę paramą, įtvirtintą savivaldybės biudžete, taip pat teikti konsultacinę paramą rengiant projektus. Vietos bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas reiktų aktyviau įtraukti į seniūnaitijų veiklą. Seniūnams turėtų būti suteikta teisė ir sudarytos finansinės sąlygos patiems tiesiogiai spręsti žemesnio lygmens bendruomenių problemas. Tik įtraukus gyventojus į miesto valdymo procesą bus įgyvendintas skaidraus ir efektyvaus miesto valdymo principas.
