Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Seime antradienį skaitė pranešimą apie mokykloje nuo mokslo šių metų įsigaliojusius pokyčius ir etatinį pedagogų apmokėjimą.
Kalbėdama apie naująją tvarką, ministrė sakė, kad ji įgyvendinta stebint vis mažesnius naujų pedagogų srautus, mažus ir netolygius jų atlyginimus, krūvius, iki šiol neapmokėtas nekontaktines darbo valandas. Be to, naujoji tvarka turėtų pagelbėti mokyklose, kur moksleiviams reikia papildomos pedagogų pagalbos.
„Įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, tose mokyklose, kur atskirtis ypač jaučiama, sudaroma galimybė mokytojams sumokėti ne tik už vedamas pamokas, kurių metu ne visi mokiniai gali pasiekti vienodų rezultatų, bet ir laiką po pamokų, už konsultacijas, būrelius, neformalią veiklą“, – Seime sakė J. Petrauskienė.
Nuo rugsėjo 1-osios praėjus viso labo 10 dienų, pedagogai jau piktinasi vis dar nežinantys savo pakeistų atlyginimų ir baiminasi, kad šie bus mažesni. Tačiau ministrė teigė, kad atlyginimai ir etatų skaičius negali mažėti, nes tam skirtas papildomas finansavimas.
Užvertė klausimais apie mokytojų algas
Seimo narė Rita Tamašunienė ministrės teiravosi būtent apie pedagogų atlyginimus – ar tikrai pradinio ugdymo pedagogai uždirbs mažesnius atlyginimus, jei jų etatas bus ne visas, o tik 0,8?
„Mes girdime tuos nerimus ir kausimus, kad yra pradinio ugdymo mokytojų, kurie neturi pilno krūvio. Dažnai pasitaikanti klaida ar nesusipratimas yra, kad pradinių klasių mokytojui yra paskaičiuojamas kontaktinis ir nekontaktinis darbas, tačiau nenumatomas apmokėjimas už vadovavimą klasei. Tada tų kelių valandų ir pritrūksta“, – pažymėjo J. Petrauskienė.
Konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, kad 2009 m. mokytojų atlyginimas buvo 30 proc. didesnis nei vidutinis uždarbis šalyje. Jis teiravosi, kaip priėmus etatinį apmokėjimą pasikeitė šis santykis.
„Kada kalbame apie pokyčius viešojo sektoriaus atlyginimų, negalima lyginti vien tik mokytojų atlyginimus, reikia stebėti, kaip bendrai kito viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai nuo 2009 m. Atlikus mokytojų atlyginimo tyrimą pernai, matėme, kad vidurkis yra panašus, atskirais atvejais didesnis nei viešojo sektoriaus darbuotojų. Vidutiniškai tai sudaro prielaidas mokytojams padidinti atlyginimus 20 proc.“, – teigė ministrė.
Tuo metu liberalas Kęstutis Glaveckas teiravosi, ar įgyvendinta reforma leis mokytojų atlyginimus padidinti ženkliai, nes, anot jo, atsilikimas visada išliks.
„Žiūrint objektyviai, per visą nepriklausomybės laikotarpį, tai yra pats didžiausias žingsnis didinant mokytojų atlyginimą. Labai tikiuosi, kad ir kitos vyriausybės dėl kitus žingsnius“, – vylėsi J. Petrauskienė.
Stasys Tumėnas ministrei sakė iš mokyklų direktorių girdintis priekaištų, kad gimnazijų biudžetai neleidžia išpildyti pedagogų etatų.
„Ateina papildomos lėšos darbo užmokesčio fondui. Mokyklos vadovas, matydamas papildomas lėšas, kai papildomai apmokamos valandos mokytojams, jis turi jas paskirstyti“ – sakė J. Petrauskienė.
Pokyčiams reikia 95 mln. eurų
Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas įvestas mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas, esminės darbo apmokėjimo sąlygos nekeičiamos.
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atlyginimai mokytojams pradėti skaičiuoti už etatą, o ne už atskiras valandas. Tai leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusią veiklą.
Etatą sudaro 36 val. per savaitę (1512 val. per metus). Pamokoms skiriama iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems – iki 756 val. per metus. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms: su pamokomis susijusioms veikloms, papildomai veiklai mokyklos bendruomenei. Visos valandos bus apmokamos vienodu tarifu.
Mokytojams taip pat suteikiama galimybė skaidyti etatą arba dirbti daugiau nei vienu etatu. Kiekvieno mokytojo atlyginimas skaičiuojamas individualiai.
Preliminariais skaičiavimais, šiam modeliui įgyvendinti iš valstybės biudžeto metams iš viso reikia 95 mln. Eur. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (4-iems mėnesiams) šiam tikslui yra numatyta 17,4 mln. Eur; 2019 m. papildomų lėšų poreikis – 49 mln. Eur; 2020 m. papildomų lėšų poreikis – 28,6 mln. Eur. Pokyčiai pilna apimtimi bus įgyvendinami nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos.
