Nors likus kelioms dienoms iki balandžio 10-osios, Tautininkų sąjunga teturėjo surinkusi apie 9 tūkstančius parašų, ketvirtadienį į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) Juliaus Pankos vadovaujama partija jų pristatė 12,2 tūkst.
J. Pankos teigimu, „kai nėra etatinės apmokamos institucijos, kuri rinktų parašus, kaip pavyzdžiui biudžetinės partijos, kurios turi apmokamus darbuotojus, negali, kaip jos suvesti viską į duomenų bazes ir nuolat žinoti, kiek parašų yra šią minutę“.
„Parašus rinko savanoriai, ir sužinoti, kiek jis surinko, sudėtinga. Paskambini į kokią Plungę, žmogus sako, kad išdalino 30 lapų, visi renka. Bet sako, neskambinėsiu kiekvieną dieną ir neklausiu, kiek surinko. Turėjome žinių apie 7 tūkst., paskui apie 8 tūkst. – kad jie jau tikrai yra surinkti. Tačiau žinojome, kad paskleista daugybė lapų, bet buvo neaišku, ar parašai renkami, ar kas nors į stalčių įsidėjo, ar bus pilnas lapas“, – portalui balsas.lt aiškino J. Panka.
„Be to, norėjome, kad kuo daugiau internetu pasirašytų. Ir internete mes esame treti tarp politinių partijų – 1271 parašas. Taigi, mes paneigėme mitą, kad tautininkus labiau palaiko senesni žmonės, nesinaudojantys internetu“, – pridūrė tautininkų lyderis.
Ar vos poros tūkstančių parašų rezervo užteks, kad tautininkai galėtų dalyvauti rinkimuose į Europarlamentą, paaiškės, kai parašus patikrins VRK, tačiau portalui balsas.lt partijos lyderis sakė tikįs, kad rinkimuose jie dalyvaus. „Tikiuosi, kad net labai priekabi akis neišbraukys daugiau kaip 2 tūkstančių parašų“,– sakė jis.
Į klausimą, ar surinkti 10 tūkst. parašų sunkiau negu 300 tūkst., J. Panka atsakė:
„Labai skirtingos užduotys. Kai renki už idėją, pavyzdžiui, už referendumą, žmonės rašosi, jiems tai aktualu. O rinkti parašus už partiją pati nedėkingiausia užduotis. Vieni žmonės nusivylę partijomis, o tokių yra apie 90 proc., ir jie iš karto bėga į kitą pusę – nesvarbu, kas už ką renka. Tie, kurie domisi politika, dažnai nesupranta, kodėl tautininkams reikia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, kai mes kritikuojame Europos federalizmą, centralizuotą valdžią, tapimą kažkokia Europos Sąjungos viršvalstybine institucija, ir su kiekvienu reikia diskutuoti, kiekvienam išaiškinti, kad reikia, jog kažkas atstovautų Lietuvos tautininkų interesus ir idėjas ir Europos Parlamente. Tada žmonės sako, kad tautininkų nėra daug, jeigu išvažiuos lyderiai, nebus kas Lietuvoje dirba. Sako „jūsų reikia Lietuvoje, todėl nepasirašysiu“.
Tautininkų sąjungos lyderis sako manąs, kad realu turėti bent 1 jų partijos atstovą Europarlamente. „Praėjusioje apklausoje mus palaikė 2,1 proc. iš apsisprendusių rinkėjų. Visos kitos neparlamentinės partijos, išskyrus Lino Balsio žaliuosius , turėjo 0,6-0,5 proc. Bet mus tik dabar įtraukė į apklausas. Todėl planas minimum yra peršokti 3-4 proc. barjerą, bet gana realu išsiųsti bent vieną tautininką į Briuselį atstovauti tautos, o ne valstybės interesus“, – sakė jis.
Į klausimą, su kuo galėtų dirbti Europarlamente, J. Panka atsakė, kad jie jau seniai bendradarbiauja su giminingomis partijomis Estijoje ir Latvijoje, todėl tikėtina, kartu dirbtų ir Europarlamente. Jis taip pat prasitarė, kad tikisi, jog per kitus Seimo rinkimus tautininkai pateks ir į Lietuvos parlamentą.
