Panašu, kad Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius girdamasis dėl aukštojo mokslo reformos vėl klimpsta melo liūne. Rugsėjo 26 d. G. Steponavičius visai Lietuvai paskubėjo pareikšti, kad aukštojo mokslo reforma Lietuvą perkėlė iš autsaiderių į vidutiniokes. Komentuodamas rugsėjo 20 d. Europos Komisijos pranešimą apie tai, kaip vyksta ES šalių aukštojo mokslo modernizacija, ministras be jokio kuklumo nuopelnus priskyrė sau.
„EK dokumente MEMO/11/613, remiantis „Eurostat“ duomenimis, iš tikrųjų pateikiama statistika, kad pagal žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičių Lietuva aplenkė dalį ES šalių. Tačiau tai ne dabartinės reformos, o 2000–2008 metais vykdytos aukštojo mokslo politikos, didinusios aukštojo mokslo prieinamumą, rezultatas. O paskutiniaisiais metais studentų skaičius mažėja. Statistikos departamento duomenimis, besimokančiųjų aukštosiose mokyklose skaičius nuo 207,8 tūkst. 2008 m. sumažėjo iki 184,1 tūkst. 2010 metais. Vien šiais metais į universitetų valstybės finansuojamas vietas priimta kone perpus mažiau studentų, nei jų buvo priimta 2008 metais“, – sako Seimo narys J. Olekas.
Minėtame Europos Komisijos dokumente analizuojama ir kita, daug liūdnesnė statistika – Lietuva tapo lydere pagal savo lėšomis studijuojančių pirmosios pakopos studentų studijų mokesčio dydį: vidutiniškai jis siekia 2646 eurus (pagal perkamosios galios paritetą), brangesnis mokslas yra tik Didžiojoje Britanijoje (išskyrus Škotiją).
„Daugelyje kitų ES šalių aukštasis mokslas yra nemokamas arba studentai moka nedidelę fiksuoto dydžio įmoką. Anksčiau studentai ir Lietuvoje mokėdavo už studijas mažesne kaina. Dabar studijos gerokai pabrango, mokama po 5–7tūkst.litų, menus studijuojantiesiems tenka pakloti po 18 tūkst., o medicinos studentams net po 24tūkst. per metus. Taigi našta perkelta ant studentų ar jų tėvų pečių. Jauni žmonės priversti skolintis iš bankų ir mokėti dideles palūkanas“, – sako J.Olekas.
Tai Švietimo ir mokslo ministras nutylėjo, net užtat nesikuklino pasigirti, kad Lietuvos aukštasis mokslas dėl reformos finansuojamas daug geriau nei kitose šalyse.
„Tai melas. Pirmiausia, minėta apžvalga pateikia finansavimo statistinius duomenis tik už 2008 metus. „Reformos“ indėlis šiame dokumente neatspindėtas. Kita vertus, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lėšų dalis tenkanti vienam studentui, net įskaičiavus mokančiųjų studentų lėšas, nuo 8,5 tūkst. Lt 2008 metais sumažėjo iki 8,1 tūkst. Lt 2010 metais“, – teigia Seimo narys.
LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas sako, kad ši mokslo reforma sukėlė sumaištį ir nerimą aukštosiose mokyklose. Ją kritikuoja net paties ministro bendražygiai, tikėjęsi demokratijos, o dabar matantys faktinius rezultatus. Aukštųjų mokyklų tarybose viską sprendžia Ministro paskirti žmonės.
„Mūsų aukštasis mokslas verčiamas UAB'u, kurio pagrindinį akcijų paketą valdo Ministras. Ši neturinti precedento „aukštojo mokslo“ reforma yra didžiulė Lietuvos gėda, todėl būtina keisti esamą tvarką“, – tikina parlamentaras J.Olekas
