Iš Pakaunės maišto iniciatoriaus Jono Maskvyčio giminaičio lūpų nuskambėjo kaltinimai pastarajam dėl neatsargių "žaidimų" su ginklais, kurie ir pakurstė Pakaunės maištą 1993-aisiais.
Tai trečiadienį laikinajai Seimo komisijai, tiriančiai buvusio savanorio ir saugumo pareigūno Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes 1997-siais, liudijo buvęs J.Abromavičiaus bendražygis ir tuometinis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno apskrities rinktinės vado pavaduotojas Jonas Juodis.
"Mudu su J.Maskvyčiu esame pusseserių vaikai ir puikiai žinau, kad jis yra savo kailio gynėjas ir ginklų žvangintojas. Visi namai, kur jis tik apsilankydavo, buvo paženklinti kulkomis, net štabe be jokios atsakomybės švaistėsi. Todėl per tuos žaidimus su ginklais ir nenorą atsidurti kalėjime J.Maskvytis pasitraukė į mišką, vėliau prisijungė ir Alvydas Pangonis, dėl politinių tikslų, matyt", - žurnalistams po Seimo komisijos posėdžio sakė J.Juodis.
Pasak J.Juodžio, tam, kad J.Maskvyčio nepaklusnumo akcija virstų maištu, galėjo turėti įtakos ir buvęs ilgametis konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis.
"Kuomet aš nuvažiavau į mišką, jau vyrai buvo pasiryžę palikti mišką, tačiau mane informavo, kad reikia palaukti A.Pangonio, kol šis grįš iš susitikimo su V.Landsbergiu, o grįžus buvo perskaitytas raštelis, kuriame, kaip aš atsimenu, buvo esmė ta, kad, kas nenori tęsti maišto - tas išeina iš rikiuotės, kas nori - tas pasilieka", - Seimo laikinajai komisijai sakė J.Juodis.
"Iniciatorius sėdėjo Vilniuje ir ten jo reikia ieškoti. Pažiūrėkime, pas ką visą laiką važiuodavo A.Pangonis - pas V.Landsbergį ir gaila man V.Landsbergio, kad jis į savo aplinką įsileisdavo žmones, kurie turėjo negerą šleifą, todėl patį profesorių, mano nuomone, ne vieną sykį buvo "išdūrę"", - žurnalistams dėstė J.Juodis.
Tačiau, pasak jo, politikas nesiėmė jokių veiksmų, kad maištas būtų nuslopintas.
Pasak buvusio Kauno apskrities savanorių rinktinės vado pavaduotojo, jo tiesioginis viršininkas ir buvo nužudytas, dėl to, kad dirbdamas Valstybės saugumo departamente (VSD) tyrė Pakaunės maištą ir Bražuolės tilto susprogdinimą 1994-siais.
"Mano nuomone, J.Abromavičius nužudytas, dėl to kad tyrė garsius įvykius, kaip Pakaunės maištą ir Bražuolės tilto sprogdinimą", - žurnalistams sakė J.Juodis.
Tuo tarpu praeitą savaitę komisijai liudijęs tiesioginis J.Abromavičiaus vadovas, buvęs VSD pareigūnas Rimantas Bajorinas netiesiogiai atmetė versiją, kad saugumietis buvo nužudytas dėl jo vykdytų tyrimų.
Komisijai liudijęs A.Pangonis tvirtino, kad į mišką nutarta pasitraukti po J.Abromavičiaus parengto įsakymo dėl savanorių turėtų ginklų sukoncentravimo vienoje vietoje, o V.Landsbergis maištaujantiems savanoriams tik patarė palikti mišką ir grįžti į kuopas.
Tačiau trečiadienį komisjai liudijęs J.Juodis teigia, kad įsakymas surinkti ginklus į vieną vietą buvo teisėtas ir reikalingas sprendimas.
"Visoje Lietuvoje jau buvo ginklai sukoncentruoti, išskyrus Kaune, kur pradėjo dingti ginklai, todėl būtinai reikėjo sukoncentruoti juos vienoje vietoje", - tikino J.Juodis.
Tuo tarpu 2006-ųjų pabaigoje komisijai liudijęs buvęs savanoris J.Maskvytis tikino, kad Pakaunės maištą paskatino prasidėjusi savanorių kova su nusikaltėlių grupuotėmis. Bijant, kad prokuratūra, kuri, pasak J.Maskvyčio, palaikė nusikaltėlius, susidoros su savanoriais, nuspręsta išvykti į miškus.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Saugumo pareigūno žūtį jau kartą be rezultatų tyrė parlamentarai. Tokia laikinoji komisija buvo sudaryta 1997 metais tuomet dešiniųjų dominuojamame Seime.
