Prieštaringos reputacijos verslininkas kaltinamas kontrabanda iš Lietuvos išgabenęs XVI a. medinę antikvarinę skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“, anksčiau priklausiusią kunigui R. Mikutavičiui ir įvertintą ketvirčiu milijono litų.
Šiandien Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Vilma Gužaitė teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl kontrabandos stambiu mastu ir netikro Lietuvos Respublikos apyvartoje esančio didelės vertės vertybinio popieriaus (paprastojo vekselio) pagaminimo bei jo realizavimo (BK 199 str. 1 d., 213 str. 2 d.). Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus bei Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai.
Prokurorai vilnietį 53 metų J.-E. P. kaltina tuo, kad neturėdamas leidimo bei nepateikęs muitinės kontrolei jis per Lietuvos Respublikos sieną gabeno didelės vertės antikvarinį daiktą, atlikdamas kontrabandą stambiu mastu, bei pagamino netikrą didelės vertės vertybinį popierių ir jį realizavo.
Atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad siekdamas neteisėtai išgabenti iš Lietuvos, J.-E. P. laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 3 d. iš kunigo Ričardo Mikutavičiaus sesers nusipirko XVI a. medinę antikvarinę skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“. Ją laikė savo bute Vilniuje. Nors žinojo, kad šiai skulptūrai išgabenti iš Lietuvos būtinas Kultūros paveldo departamento leidimas, tačiau nesistengė jo gauti. J.-E. P. kaltinamas 2001 m. birželio 22 d. tyčia per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės postą, neturint minėto departamento leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, į Kopenhagą (Danija) neteisėtai išgabenęs skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“, kurios vertė – 250 tūkst. litų.
Vėliau ši skulptūra atsidūrė Gioteborge (Švedija) ir atiteko J.-E. P. iš anksto surastam pirkėjui, tos šalies piliečiui, stambiam prekiautojui persiškais kilimais. Po kurio laiko „Prisikėlęs Kristus“ vėl grįžo į Daniją. Skulptūra, nurodžius legalų įsigijimo pagrindą, buvo pateikta vieniems didžiausių šioje šalyje veikiančių aukciono namų „Bruun Rasmussen“. Kone 500 metų senumo 83 cm aukščio medinę skulptūrą, anksčiau priklausiusią prieš 13 metų nužudytam kunigui R. Mikutavičiui, aukcione legaliai įsigijo Austrijos pilietis.
J.-E. P. taip pat kaltinamas pagaminęs netikrą didelės vertės vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 1,8 mln. litų sumai – bei jį realizavęs.
Siekdamas įgyti teisę į svetimą turtą (pinigines lėšas), turėdamas savo verslo partnerio Danijos piliečio A. B. pasirašytų tuščių popieriaus lapų, verslo partneriui apie tai nenutuokiant, J.-E. P ant vieno iš šių lapų pagamino netikrą paprastąjį vekselį. Nors puikiai žinojo, jog danas nėra jam įsiskolinęs. Pastarasis lietuvio verslininko prašymu, pasitikėdamas juo, pasirašė ant tuščių lapų. Ant vieno iš jų su A. B. parašu buvo atspausdintas tikrovės neatitinkantis paprastojo vekselio tekstas lietuvių ir anglų kalbomis. J.-E. P. pasirašė šį vekselį kaip kreditorius, tuo patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, bei pateikė jį pasirašyti jo tikslų nežinančiai žmonos seseriai. Šį netikrą vertybinį popierių 1,8 mln. sumai 2008-ųjų sausį verslininkas pateikė notarei vykdomajam įrašui gauti, o kitą dieną – antstolei išieškoti pagal vykdomąjį įrašą. Atlikus kratą J.-E.P. bute buvo rasta tuščių lapų su A. B. parašais.
Pasak prokurorės V. Gužaitės, daug pagalbos atliekant ikiteisminį tyrimą suteikė užsienio valstybių teisėsaugos institucijos. Pagal teisinės pagalbos prašymus, Švedijos, Danijos ir Austrijos pareigūnai apklausė šiose šalyse gyvenančius liudytojus, surinko didelę dalį įrodomosios medžiagos. Tarptautinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos prokurorams ne kartą suteikė bei teisinės pagalbos prašymų vykdymą koordinavo Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Laima Čekelienė. Svarbios informacijos gauta Lietuvos Respublikos ambasados Austrijoje dėka.
Nė dėl vieno jam inkriminuoto nusikaltimo J.-E. P. kaltu neprisipažino.
Griežčiausia bausmė, įstatymo numatyta už didelės vertės antikvarinio daikto kontrabandą, – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, už didelės vertės netikro vertybinio popieriaus pagaminimą ir jo realizavimą – nuo trejų iki dešimties metų.
