"...bando suprasti Prezidentės D. Grybauskaitės priimamų sprendimų ir pasisakymų motyvus bei jų tikslus. "

Bergždžios pastangos! Prezidentės išrinkimas buvo didžiausia visų laikų Lietuvos klaida. Taip vadinamas "išbandymas valdžia". Tačiau smuko ne viena Grybauskaitė, prisiminkime kad ir neseniai Seimo pirmininką Valinską.

Tiesiog yra tam tikra kategorija žmonių, kuriems valdžioj būti negalima. Ir čia nemaišytų prisiminti, kad, skiriant į postus, neretai didesnę reikšmę turi žmogaus asmeninės savybės, negu "profesionalumas", ypač kas liečia neprofesionalinių politikų.

Tai kokie gi Grybauskaitės "motyvai"? Ogi nekokie. Gal ir geras finansistas, bet niekam tikęs politikas ir kaip žmogus, savybėmis, nepasižyminti nei tolerancija, nei ypatingu protu bei sugebėjimu išmąstyti (todėl: "ne kalbėti, o daryti!"), šita prezidentė deja Lietuvai nieko gero nepadarys. (Ranka nesikelia rašyti iš didelės "P", nebent "Pinda".)

Melskime Dievą, kad ir nieko nepataisomai blogo nepadarytų...

Manyčiau, kad trūksta tolerancijos su kapitalistinėmis šalimis.

Didelis skirtumas. Tiksliau sakant - apskritai nieko bendro.

O koks skirtumas, kurioje Sąjungoje?

Gerbiamasai, rusų užgrobtas Gruzijos ir Moldovos teritorijas (lygiai kaip ir rusų sąjungininkų armėnų užgrobtą Azerbaidžano dalį) eikia lyginti ne su Lietuva prieš dvidešimt metų, o su Vilniaus arba Klaipėdos kraštais, kuriuos tada irgi bandė atimti iš mūsų kacapai.

O mes kur, gerbiamasis, ne Europos Sajungoje? Gal buvote uzmiges ir vis svajojate, jog Sovietu Sajungoje?

Lietuva, prisiminusi kaip pati siekė nepriklausomybės ir laukė, kad kas pripažintų, galėtų pripažinti Abchaziją ir Pietų Osetiją.

Normalūs santykiai nereiškia žeminimosi prieš chamus.
Mes su Rusija ir taip palaikome normalius diplomatinius santykius, prekybinius ir kultūrinius ryšius, laisvai pirmyn ir atgal keliauja mūsų ir jų piliečiai - tai ko gi dar reikia?
Mes net gerbiame Rusijos teritorinį vientisumą taip, kaip ji to nori, nors po 1997 metais Maskvoje pasirašytos Rusijos Federacijos ir Ičkerijos Čečėnų Respublikos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutarties pastaroji mažų mažiausiai turėtų būti laikoma ginčytina teritorija, o ne "federacijos subjektu". Šiandien nusileidžiame, pripažindami "federacijos subjektu" Ičkeriją, ryt pripažinsime tokiomis Abchaziją su vadinamąja Pietų Osetiją.
Taip kad nereikia čia tų "lia - lia".

Labai galimas scenarijus, nes Lietuva kaip suveneri ir savarankiška valstybė visų valdančiųjų pajėgomis gyvena tarpinėje pilkojoje erdvėje - visiškas bankrotas. Manau, kad tokie vadovai Lietuvai nereikalingi: pats laikas pagalvoti apie tokios institucijos panaikinimą kartu pakeičiant konstituciją dėl valdžios korupcijos ir biurokratų atsakomybės prieš tautą.

"...kandidatas turi būti žinomas Europoje, lojalus Europos įtakingųjų klubui, sukalbamas ir prognozuojamas..."
Grybauskaitė nėra nei sukalbama, nei prognozuojama, bent jau pozityviąja prasme.
Ir dirba ji ne Briuseliui (tai būtų dar pusė velnio), o Briuselyje įsitvirtinusiai Maskvos įtakos agentų mafijai. Kaip matome, Schroederis nebuvo vienintelė išimtis.