Lietuvoje gyvenantys kitataučiai su nerimu stebi, kaip toliau klostysis įvykiai Taline, rašo „Kauno diena“.
Lietuvoje gyvenantys iš buvusių Sovietų sąjungos respublikų atvykę kitataučiai jautriai reaguoja į įvykius Estijoje, tačiau nemano, kad tai gali atsitikti ir mūsų šalyje.
Jie norėtų, kad jautrūs tautinėms mažumoms sprendimai būtų priiminėjami su jomis pasitarus, rašo dienraštis.
„Turėtumėte suprasti, kad rusai išgyvena dėl tokių dalykų, - sakė atidžiai Estijoje vykstančius procesus stebintis Kauno rusų bendrijos valdybos pirmininkas Valerijus Tarabrinas. – Viskas atsitiko dėl to, kad nebuvo iš anksto tariamasi su žmonėmis.“
Anot jo, visus su Antruoju pasauliniu karu susijusius dalykus rusai vertina jautriai.
„Rusai nėra tokie nacionalistai, kaip stengiamasi juos parodyti. Jei kažkas negero vyksta Rusijoje, tai dar nieko nereiškia“, - mano V. Tarabrinas.
Kodėl Lietuvoje niekuomet nekilo panašių protestų, kai buvo griaunami sovietiniai paminklai? – pašnekovų teiravosi „Kauno diena“.
„Pasakysiu atvirai: Lietuvoje to nebuvo, nes daug rusų išvažiavo, be to, jie tuo metu bijojo rodyti nepritarimą“, - mano V. Tarabrinas.
Anot Vilniaus rusų kultūros centro vadovės Tajanos Jasinskajos, Lietuva padarė teisingai atsikratydama sovietinių paminklų. Pasak jos, rusai neišėjo į gatves protestuoti, kai buvo griaunami ideologiniai paminklai ir dėl to, kad, kaip rodo tyrimai, dauguma Lietuvos rusų remia Lietuvos nepriklausomybę.
Savo pašnekovų „Kauno diena“ teiravosi, ar tai, kas atsitiko Taline, įmanoma Lietuvoje?
„Visko gali būti. Girdžiu aplinkinių kalbas, nors jos gal nerimtos ir pernelyg emocingos. Dar yra paminklų, kurie gali kam nors užkliūti. Jei paminklą kariams kas sumanytų slapčia griauti, tai sukeltų pyktį“, - sakė buvusi ilgametė Jonavos ukrainiečių bendrijos pirmininkė Nadežda Arlauskienė.
T. Jasinskajos manymu tokio pasipriešinimo, kaip Estijoje, nebūtų. „Galima prisiminti paminklo generolui I. Černiachovskiui išmontavimą Vilniuje. Tada irgi nebuvo protestų, nors rusai nuoskaudą tikrai jautė, ypač tie, kurie dalyvavo Antrajame pasauliniame kare antihitlerinėje koalicijoje“, - sakė ji.
V. Tarabrino teigimu vis dar atsiranda norinčiųjų supriešinti lietuvius ir rusus. „Dėl to labai išgyvename“, - sakė jis „Kauno dienai“. Pasak pašnekovo, abi tautos turi bendrą istoriją, bendras nelaimes. Kai daug lietuvių buvo ištremta į Sibirą, daug rusų juos ten priėmė širdingai, suprato skriaudą, jiems padarytą Lietuvoje. „Stalino laikais visi sunkiai gyvenome, visi buvome pažeminti“, - sakė jis.
