„Nevykite į Estiją su Šengeno vizomis, jūsų čia niekas nelaukia!“ – cituojamas Estijos ministras „La Repubblica“.
Nenori tapti turizmo zona kariaujančiai šaliai
„Akivaizdu, kad kolektyviniai sprendimai yra veiksmingi“, – naujienų portalui tv3.lt sakė buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Linas Linkevičius.
Kalbėdamas apie praktinę sprendimo pusę, L. Linkevičius palygino situaciją su pandeminiu laikotarpiu, kai nepaisant Šengeno erdvės laisvės, šalys užsidarė.
„Precedentai dėl saugumo priežasčių yra“, – teigė L. Linkevičius.
Visgi buvęs ministras pažymėjo, kad žymiai efektyviau būtų, kad tokį sprendimą priimtų ne tik Baltijos šalys ir Lenkija, bet visos Šengeno erdvės narės.
„Tada būtų daugiau iš to naudos. <...> Tarkime, skeptiški vertinimai iš Vokietijos, Prancūzijos, jeigu žiūrėtume pietų Europos šalis, tai Kipras, Graikija. Akivaizdu, kad jei konsensuso, tai sprendimo nebus“, – sakė L. Linkevičius.
„Tai yra toks minimumas, kurį šioje situacijoje mums pavyko išspausti iš to, ką turime, ir bandymas spręsti regioniškai. Tačiau tai ir signalas, politinis ženklas, kad šis regionas nenori tapti turizmo zona šaliai, kuri šiuo metu kariauja“, – pridūrė jis.
Tiki, kad prisijungs ir kiti
Buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras, konservatorius Audronius Ažubalis teigė, kad sprendimas bus tiek efektyvus, kiek jį įgyvendinti pavyks Lietuvos ir kitų šalių pasieniečiams.
„Svarbiausia, kad yra politinė valia. Aš vertinu labai teigiamai“, – naujienų portalui tv3.lt tvirtino A. Ažubalis.
Parlamentaras teigė, kad nors kol kas prie sprendimo neprisijungė Suomija, ji taip pat neturėtų užtrukti ir prisidėti.
„Vakar buvau susitikime su Suomijos užsienio reikalų ministru. Aš iš jo neišgirdau kategoriško „ne“, – sakė A. Ažubalis.
„Summa summarum, vien per Lietuvą nuo karo pradžios perėjo 120–130 tūkst. Rusijos piliečių su Šengeno vizomis. Estijoje, jeigu neklystu, 320 tūkst. Kada šie kanalai užsidarys, o rusai pasuks Suomijos link, manau, kad jie turės apsispręsti ir gana greitai“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie kitų Europos šalių prisijungimą, A. Ažubalis akcentavo, kad Vakarų valstybių politikų galvose vyksta mentalinis lūžis, tad po kurio laiko prie Baltijos šalių ir Lenkijos gali prisijungti ir kol kas skeptiškai rusų neįsileidimo idėją vertinantys vakariečiai.
„Ateis laikas, kada visa Europos Sąjunga priims panašius sprendimus“, – įsitikinęs A. Ažubalis.
„O kol kas mes turime suverenią teisę neįleisti žmonių, kurie, mūsų nuomone, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – apibendrino parlamentaras.
Keturių šalių ministrų pirmininkų pareiškime pažymima, kad keliavimas Europos Sąjungoje (ES) yra privilegija, o ne žmogaus teisė, ir nepriimtina, kad valstybės agresorės piliečiai gali laisvai keliauti po ES, o tuo metu žmonės Ukrainoje yra kankinami ir žudomi.
„Tarp į ES ir Šengeno erdvę atvykstančių Rusijos piliečių yra asmenų, kurių atvykimo tikslas yra pakenkti mūsų šalių saugumui, nes trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių remia Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – taip pat sakoma premjerų deklaracijoje.
Pasak dokumento, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija sutarė dėl bendro regioninio požiūrio ir išreiškia „politinę valią ir tvirtą ketinimą nustatyti nacionalines laikinąsias priemones ES vizas turintiems Rusijos piliečiams“.
Deklaracijoje nurodoma, kad turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujančių Rusijos piliečių atvykimas į Šengeno erdvę bus apribotas kiekvienai valstybei priėmus nacionalines laikinas priemones ir turėtų įsigalioti kiekvienoje iš šalių atskirai iki rugsėjo 19 dienos.
„Didžioji dalis vizų Rusijos piliečiams buvo išduota prieš Rusijos plataus masto agresiją Ukrainoje esant kitokioms geopolitinėms sąlygoms ir aplinkybėms“, – nurodoma dokumente, kurį pasirašė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Šalys taip pat sako palankiai vertinančios sprendimą sustabdyti ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimo susitarimo galiojimą kaip būtiną pirmąjį žingsnį, tačiau pažymi, kad reikia imtis „dar griežtesnių priemonių“ ir ženkliai sumažinti išduodamų vizų, visų pirma turistinių, skaičių bei Rusijos piliečių srautą į ES ir Šengeno erdvę.
„Pabrėžiame, kad tai nėra visiškas uždraudimas atvykti, toliau galios teisėtos išimtys, dėl kurių bendrai susitarta, disidentams, humanitariniams atvejams, šeimos nariams, leidimų gyventi šalyje turėtojams, išimtys, susijusios su krovinių ir transporto paslaugų teikimo supaprastinimu, diplomatinėmis atstovybėmis, Kaliningrado asmenų tranzito supaprastinimu ir t. t. Mes visiškai palaikome būtinybę toliau remti Putino režimo priešininkus ir sudaryti jiems galimybes išvykti iš Rusijos“, – sakoma pareiškime.
Sienos Rusijos piliečiams užsidarys nuo rugsėjo 19 d.
