Praėjusių metų lapkritį Lietuvoje mirė 3022 asmenys, o šiemet – 4331. Tai yra 1309 mirtimis daugiau. Šiuos skaičius vertinantys specialistai tikina, kad tai puikiai atspindi dabartinę sveikatos apsaugos situaciją šalyje ir verčia sunerimti.
Kaip rašė naujienų agentūra BNS, didesnis nei prieš metus gyventojų mirtingumas registruotas ir spalį bei rugsėjį, kai atitinkamai mirė 3565 ir 3203 gyventojai. Pernai spalį mirė 3065, rugsėjį – 2835 žmonės.
Mokslininkas ir prezidentūroje suburtos Sveikatos tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad mirčių skaičius – sveikatos apsaugos sistemos būsenos rodiklis:
„Taip, situacija ir skaičiai turėtų neraminti. Mirusių žmonių iš gyvųjų neprikelsi, tokie drastiški mirčių padidėjimai visados turi neraminti. Reikia suprasti, kad daugumą mirčių veikianti sveikatos apsaugos sistema atitolina. Tai mirtys yra kaip ir sveikatos apsaugos sistemos būsenos rodiklis.“
Net ir uždavus provokuojančius klausimus mokslininkas laikosi pozicijos, kad toks mirčių skaičiaus augimas nėra natūralus procesas.
„Mirtis yra natūralus procesas ir žmonės visados mirs, bet pagalvokime, kiek gyvybių išgelbėja gydytojai, palyginus su tuo kas buvo prieš šimtą metų? Elementarus persišaldymas anksčiau galėdavo baigtis mirtimi dėl komplikacijų, dabar tai nelabai suvokiama. Visame pasaulyje medicinos pažanga lėmė pailgėjusią vidutinę gyvenimo trukmę.
Jeigu sveikatos apsaugos sistema pradeda neatlikti savo funkcijų, natūralu, kad mirtys tampa dažnesnės. Tai nėra natūralus procesas, nes mes galime kontroliuoti kaip sveikatos apsaugos sistema veikia“, – sako mokslininkas.
Prezidentūros Sveikatos taryboje kartu su prezidentu ir kitais tarybos nariais aktualiausiais ir opiausiais klausimais diskutuojantis V. Zemlys-Balevičius pasakoja, kad tokio drastiško mirčių skaičiaus augimo galime tikėtis ir ateinančiais mėnesiais:
„Dabartinę sveikatos apsaugos sistemą apkrauna Covid-19 ligoniai. Jų skaičiui nemažėjant, sveikatos apsaugos sistema liks apkrauta, ir negalės tinkamai atlikti savo funkcijų. Atitinkamai mirčių skaičius augs. <...> Reikia sumažinti Covid-19 ligonių skaičių, kad sveikatos apsaugos sistema pradėtų veikti įprastu režimu. Tada mirčių skaičius lėtai grįš į savo natūralų lygį.“
Kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga išreiškė nerimą dėl stebimų augančio mirtingumo rodiklių, kuris jau „iškrenta iš vidurkio“. Specialistai gi pastebi, kad šaltuoju metu laiku išaugantis mirčių skaičius iš dalies – įprastas dalykas ir yra įvairių virusų poveikio pasekmė.
Ministras pažymėjo, kad čia kalbama ne tik apie mirtis nuo COVID-19. Pastebimas bendras mirtingumo augimas ir nuo širdies-kraujagyslių ligų ir kitų priežasčių. Jis teigė, kad šiuo metu situacijai išsiaiškinti duoti pavedimai Higienos institutui (HI).
Palyginimui, HI duomenimis, šiais metais sausio–spalio mėnesiais mirė 33 276 asmenys, kai per 2019 m. per tą patį laikotarpį – 32 045. Tad skirtumas būtų 1231 mirtys: nuo Covid-19 oficialiai per tą laikotarpį mirė 166 žmonės, taigi daugiau nei 1 tūkst. mirčių būtų galima laikyti „perteklinėmis“.
Šaltuoju metu įprastai visada miršta daugiau
Savo ruožtu kalbėdamas apie liūdniausias COVID-19 infekcijos išeitis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof. Saulius Čaplinskas pastebėjo, kad šaltasis metų laikas visada pasižymi didesniu mirčių skaičiumi nuo širdies kraujagyslių, plaučių ligų, diabeto, vėžio ir kitų susirgimų, mat įvairūs virusai pablogina lėtinių ligų turinčių asmenų būklę.
„Vyresnis amžius savaime nėra rizikos veiksnys, tačiau svarbu tai, kad tada imunitetas būna labiau nusilpęs ir dažniau turima išsivysčiusių lėtinių ligų. Ir visada buvo stebima, kad šaltuoju metu paūmėja šios infekcijos, ne dėl šalto oro, o virusų – gripo ir kitų peršalimo ligų. Tik atitinkamai, kai vystosi liga, komplikacijos, klinikinių reiškinių spektras gali skirtis“, – kalbėjo jis.
