Portalas tv3.lt kalbino Lietuvos Respublikos generalinį konsulą Los Andžele D. Gaidį, kuris prisidėjo prie pirmosios D. Grybauskaitės inauguracijos organizavimo.
Svarbiausios dvi dalys
D. Gaidys portalui tv3.lt pasakojo, kad prezidento inauguracijoje yra būtinos dvi dalys. Pirmoji – išrinktojo prezidento priesaika.
„Čia yra kertinė inauguracijos dalis, visos inauguracijos pamatas. Tą akimirką jis prisiekia ir nuo tada pradeda eiti savo pareigas“, – sakė konsulas.
Antroji svarbi dalis – prezidento rūmų perdavimas. Lietuvoje S. Daukanto aikštėje esančiuose rūmuose nuleidžiama kadenciją baigusio prezidento vėliava ir pakeliama naujojo prezidento vėliava.
„Šie du elementai yra pagrindiniai, o visa kita yra neprivaloma. Priklauso nuo pažiūrų, prioritetų, naujojo prezidento idėjų“, – tvirtino D. Gaidys.
Pasak pašnekovo, didelių skirtumų tarp užsienio valstybėse vykstančių prezidentų inauguracijų ir Lietuvoje organizuojamų praktiškai nėra.
„Dažniausiai tai priesaikos elementas, formali pareigų vykdymo pradžia, ir vieši renginiai“, – kalbėjo D. Gaidys.
Konsulo teigimu, kaip ir Lietuvoje, taip ir kitose pasaulio valstybėse inauguracijų metu vyksta mišios ar kita religinė ceremonija, vyksta vieši koncertai ar privatūs priėmimai, lankomi valstybės simboliai.
„Tai jau priklauso nuo fantazijos, tradicijos ir papročių“, – tikino D. Gaidys.
Nuo pagoniškų laužų iki gėlių prie Basanavičiaus
Lietuvoje neretai svarbiu inauguracijos akcentu tapdavo šalies istorijos ar praeities vadovų pagerbimas.
Algirdo Mykolo Brazausko inauguracija prasidėjo nuo pagoniškų apeigų ant Gedimino pilies kalno, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus savo inauguracijų metu dėjo gėles prie Karaliaus Mindaugo paminklo, Gitano Nausėdos inauguracija prasideda nuo Jono Basanavičiaus paminklo pagerbimu.
D. Gaidys mano, kad pagarbos atidavimas J. Basanavičiui yra gražus gestas, nes jis – tautos patriarchas, vienas iš valstybės kūrėjų, signatarų, žmonių, skleidusių lietuvišką tapatybę ir stovėjusių prie modernios Lietuvos valstybės ištakų.
„Karalius Mindaugas yra mūsų pirmasis ir vienintelis karalius, nuo jo prasidėjo mūsų rašytinė, valstybingumo istorija. Tai gražus simbolis. Bet tai nėra privaloma, tai – prezidento ir jo komandos pasirinkimas“, – kalbėjo D. Gaidys.
Ne baliams metas
Pirmosios Dalios Grybauskaitės inauguracijos metu D. Gaidys ėjo Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento direktoriaus pareigas ir prisidėjo prie ceremonijos organizavimo.
D. Grybauskaitės inauguracija buvo gana panaši į antrąją Valdo Adamkaus inauguraciją: priesaika Seime, mišios Katedroje, miestų ir miestelių vėliavų pagerbimas, karinis paradas ir prezidentūros perdavimas naujajai šalies vadovei.
„Prezidentės inauguracija buvo daroma atsižvelgiant į pačios prezidentės pageidavimus. Tai buvo pakankamai kukli inauguracija. Buvo noras, kad nebūtų elitizmo, kad šventė būtų atvira“, – prisiminė D. Gaidys.
D. Grybauskaitės inauguracijos metu nevyko oficialaus priėmimo ar banketo. Vietoje to, buvo surengtas viešas koncertas S. Daukanto aikštėje, į kurį patekti galėjo visi norintys, o muzikos atlikėjai pasirodė neatlygintinai.
„Nuspręsta atsisakyti priėmimo ir vaišių, nes tuo metu buvo krizė, sunkus diržų veržimosi metas ir buvo išreikštas pageidavimas nedaryti tokio priėmimo bei parodyti, kad ne baliams yra metas“, – pasakojo D. Gaidys.
Ką nori, tą kviečia
Daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlė Gitano Nausėdos vakarinis priėmimas. Vienus piktino tai, kad į pobūvį pakviesti vadinamieji influenceriai, tokie kaip Saugirdas Vaitulionis ar Jonas Nainys.
Nepriklausomybės akto signatarai priekaištavo, kad nebuvo pakviesti į šventę, tačiau vėliau, likus dviem dienoms iki šventės, gavo pakvietimus.
Prezidentas ir jo komanda į vakarinį pobūvį nekvietė daugelio politikų, Lietuvos diplomatų ar užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje vadovų.
D. Gaidžio teigimu, oficialiuose renginiuose yra nustatyta protokolinė pirmumo tvarka, pradedant prezidentu, Seimo pirmininku ir baigiant žemiausio rango valstybės tarnautojams. Tačiau D. Gaidys pažymi, kad vakarinis pobūvis nėra oficiali ceremonijos dalis, tad ir kviesti naujasis šalies vadovas gali tą, ką tik nori.
„Čia atiduodama visiška laisvė prezidentui ir jo komandai“, – aiškino D. Gaidys.
