Maža to, įtariamasis neigia nušovęs tėvą, mamą, dėdę ir senelę. Tačiau, jis tvirtina, kad žudynių metu buvo namuose. Buvo įvykio vietoje, bet nieko neprisimena? Tikrai sudėtingas atvejis. Neabejojama, kad siekiant išsklaidyti tam tikras abejones bus pasitelkti specialistai, kurie įvertins įtariamojo psichologinę būklę.
Apie šį sukrečiantį nusikaltimą tv3.lt pasikalbėjo su buvusiu Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininku Algirdu Matoniu:
- Ar jūsų praktikoje yra pasitaikę panašių atvejų, kai taip žiauriai išžudomi šeimos nariai?
- Šis atvejis tikrai nėra išskirtinis. Tokių žiaurių žmogžudysčių jau yra buvę ir anksčiau. Gal nevisiškai sutampa aplinkybės, bet iškart tenka prisiminti Draučių tragediją, kai buvo išžudytas praktiškai visas kaimas.
tv3.lt primena, kad 1998 metų vasario 15-ąją iššaudyti beveik visi nuošalaus Širvintų rajono Draučių kaimo gyventojai. Tą dieną 58-erių metų ūkininkas Leonardas Zavistonovičius nušovė aštuonis žmones. Du sužeidė. Vienas iš jų po savaitės mirė ligoninėje. Gyvi liko tik du šio penkių vienkiemių kaimo gyventojai.
Dar vienas atvejis, kurį prisimenu, tai už tėvų nužudymą nuteisto Audriaus Paškausko pavardė.
tv3.lt primena, kad 1998-ųjų gegužės 24-ąją Audrius Paškauskas su draugu sustabdė iš Palangos grįžtančių verslininkų, A. Paškausko tėvų, automobilį. Jaunuoliai įtikino tėvus išsukti iš magistralės, „pasikalbėti“. Tačiau pokalbis buvo žiaurus. A. Paškausko tėvas buvo nušautas vienu šūviu į galvą, mamos laukė toks pat tragiškas likimas. Nusikaltimo motyvas – A. Paškauską esą slėgusios skolos.
- Kaip vertinate šių dienų pagrindinę kriminalinę naujieną apie, kaip įtariama, E. Anupraičio nužudytus keturis artimuosius?
- Nedėčiau akcento būtent dėl to, kad išžudyta visa šeima. Viskas priklauso nuo paties įtariamojo asmenybės.
- Sukonkretinkite?
- Klausimas, ar jis psichiškai sveikas. Kitas dalykas, jei su psichika viskas gerai, nėra ženklių nukrypimų, ką tarsi įrodo geri mokymosi rezultatai, tai galėjo kažkoks momentinis šizofrenijos atvejis būti. Čia didžiausias neaiškumas.
Tie patys motyvai kelia daug klausimų. Kodėl visa agresija buvo nukreipta būtent prieš artimus žmones? Kažkas turėjo iššaukti tokį poelgį. Vertinant tai, kur buvo taikoma, tai yra aišku, kad tikslas buvo žudyti. Tokiais atvejais, turėjo nutikti kažkoks sukrėtimas.
Iš kitos pusės, matosi, kad buvo ruošiamasi tokiam nusikaltimui. Gal tai ir nebuvo visiškai ekspromtas.
- Kas išduoda, kad jis galimai ruošėsi tokiam žiauriam nusikaltimui?
- Iš tų detalių, tai tiek, kad buvo įsigytas ginklas, šoviniai. Taip pat atkreipia dėmesį, kiek daug kulkų buvo paleista (21 šūvis – aut. past.). Kai būna įsiūtis, tai jis įprastai trunka trumpai. Tad jau po kelių šūvių teoriškai jis turėjo atsitokėti. Arba vieną žmogų nušovęs, galėjo apsigalvoti ir suprasti, kad daro blogai. Bet tokia šūvių serija rodo, kad jis sistemingai vykdė savo užsibrėžtą tikslą.
- Pareigūnai teigia, kad kuo toliau, tuo sunkiau tampa įvardyti žiaurių nusikaltimų motyvus. Kodėl?
- Iš tikro tampa sunkiau normalia logiką paaiškinti nusikaltimus. Man regis, kad viską lemia laikmetis, kur dominuoja virtuali erdvė. Jauni žmonės mato daugybę pavojingų dalykų internete. Reikalai dabar sprendžiami ne tiesiogiai – akis į akį – o internetinėje erdvėje.
Visokiausios informacijos masė apie smurtą, prievartą, kitus žiaurius reiškinius yra lengvai prieinama. Anksčiau tokių dalykų nebuvo. Antras dalykas, galbūt dabar tie jauni žmonės susitapatina su virtualia erdve. Internete randami įvairiausi mirtinai pavojingi „žaidimai“. Jauni žmonės kartoja užfiksuotus ir paviešintus vaizdus. Gerai, kai viskas baigiasi laimingai, bet kitais atvejais būna ir traukinys koks pervažiuoja žmogų.
Todėl vieni stumia save į pavojų, o kiti renkasi kelią, kuris pavojingas tų žmonių aplinkai arba kitiems, atsitiktiniams žmonėms. Čia tokie pasvarstymai, o ne absoliuti tiesa. Šiai dienai jauni žmonės susiduria su tokiais iššūkiais ir, greičiausia, ne kiekvienas atlaiko tą psichologiškai.
- Kokia jūsų nuomonė dėl ginklo įsigijimo Lietuvoje?
- Iš tikrųjų ginklai Lietuvoje nėra išduodami bet kam. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad dauguma žmonių sugeba puikiai slėpti savo nukrypimą, iškreiptą suvokimą. Tie patys vaikų žagintojai sugeba puikiai slėptis ir visuomenės akyse atrodyti normaliais žmonėmis. Kartais jie gyvena šalia ir niekas net nenutuokia, koks pavojingas žmogus įsikūręs kaimynystėje. Lygiai tas pats ir su ginklo išdavimu. Taip lengvai nepatikrinsi žmogaus psichinės būklės. Leidimas išduodamas, jei nėra viešų įrašų apie klystkelius praeityje. Tokie žmonės sugeba apsimesti ir įtikinti, kad nėra pavojingi.
- Kaip manote, kodėl žudikas paliko gyvą senolį?
- Nežinant įvykio vietos aplinkybių – sunku atsakyti. Galimas toks atvejis, kad senelis apsimetė negyvu. Kadangi jis buvo pašautas, tai žudikas netikrino, kur tiksliai pataikė. Galbūt žudikui atrodė, kad jis taip pat negyvas. Labai abejoju, kad jis būtų palikęs senolį gyvą.
Kitas variantas, kad galbūt pasibaigė jam šoviniai. Bet ši versija yra mažai tikėtina. Nes jeigu jo tikslas buvo visus išžudyti, tai jis tokiu atveju būtų kitais būdais tą padaręs. Manau, kad jis išėjo iš nusikaltimo vietos manydamas, jog visi negyvi.
- Teigiama, kad įtariamasis augo patyčių aplinkoje, taip pat esą nuolat jausdavo spaudimą iš tėvų. Gal tokia aplinka užprogramuoja žmones daryti tokius sunkius nusikaltimus?
- Tame yra daug tiesos. Turime tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje pavyzdžių. Jei žmogus yra bent kiek nestabilios psichikos, tai tam tikri dirgikliai gali iššaukti tokį sveiku protu nesuvokiamą elgesį.
