Naujienų portalas tv3.lt pateikia 10 turtingiausių Lietuvos merų šeimų. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė ir politologas Bernaras Ivanovas atsakė, kokius merus ir kokias jų savybes gyventojai labiausiai vertina, kiek visuomenės nuomonę lemia pinigai.
Turtingiausias – Matijošaitis, už jo rikiuojasi Malinauskas ir Vaicekauskas
Tikriausiai ne vienas Lietuvos gyventojas tarp turtingiausių merų iškart įvardintų ir Kauno miesto merą V. Matijošaitį. Prabangius automobilius mėgstantis Kauno meras yra deklaravęs turto už beveik 4 milijonus eurų. Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys, nuo 2017 metų jo bendras turtas paaugo daugiau nei 653 tūkst. eurų.
Kauno meras 2020 metais deklaravo nekilnojamojo turto už daugiau nei 1 300 tūkst., akcijų vertė siekia virš 2 400 tūkst. eurų, žemės sklypų – už 160 tūkst. eurų.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kartu su trečiąja žmona Vaida deklaravo turto už beveik 1,7 milijonus eurų. R. Malinausko NT deklaruota už beveik 400 tūkst. eurų, o akcijų vertė siekia 280 tūkst. eurų. Druskininkų mero šeimos lėšos nuo 2017 metų paaugo beveik 600 tūkst. eurų.
Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas su sutuoktine yra trečias turtingiausias šalies meras. Į merus išrinktas socialdemokratų atstovas A. Vaicekauskas su šeima deklaravo turto už beveik 1,5 milijono eurų. Anksčiau skelbęs, kad buvo ūkininkas, A. Vaicekausko žemės sklypų vertė deklaruota už 280 tūkst. eurų, NT vertė siekia 250 tūkst. eurų. Nuo 2017 metų jo šeimos turtas paaugo beveik 480 tūkst. eurų.
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras su sutuoktine 2020 metais deklaravo turto už daugiau nei 1,1 milijono eurų. A. Bezaras turi žemės sklypų už 260 tūkst. eurų. Nuo 2017 metų jų šeimos turtas paaugo 310 tūkst. eurų.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus su žmona yra penktas turtingiausias meras Lietuvoje. Jų deklaruotas turtas sudaro daugiau nei 1,1 milijono eurų. Nekilnojamojo turto vertė siekia 1 milijoną eurų, o 230 tūkst. eurų sudaro žemės sklypų vertė. Jų šeimos turtas nuo 2017 metų paaugo 220 tūkst. eurų.
Į Alytaus rajono merus išrinktas konservatorių atstovas Algirdas Vrubliauskas kartu su žmona Vida yra šeštoje vietoje tarp turtingiausių merų. Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys, jis kartu su žmona deklaravo turįs turto už daugiau nei 1,1 milijono eurų.
Palyginus su 2017 metais, A. Vrubliauskas su žmona Vida bendras turtas paaugo daugiau nei 264 tūkst.
Turtingiausių dešimtuke ir Pinskuvienė
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė su savo vyru Seimo nariu Jonu Pinskumi taip pat yra tarp turtingiausių Lietuvos žmonių. Ji su vyru pagal šeimos turtą yra septinti tarp Lietuvos merų – jų turto vertė deklaruota daugiau nei 1 milijonas eurų.
2020 metais Ž. Pinskuvienės deklaruota NT vertė buvo didesnė nei 280 tūkst. eurų. VMI pateiktais duomenimis, nuo 2017 metų jos šeimos turtas paaugo tik 1,7 tūkst. eurų.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis su sutuoktine 2020 metais deklaravo 631 tūkst. eurų ir atsidūrė aštuntoje vietoje. Akcijų turi už beveik 18 tūkst., transporto – už 13 tūkst., o NT – už 8 tūkst. eurų. Jų šeimos turtas nuo 2017 metų paaugo 94 tūkst. eurų.
Su valstiečiais į politiką žengęs Klaipėdos rajono meras, anksčiau buvęs Seimo narys, prieš tai ūkininkas Bronius Markauskas su žmona Žydre yra devintoje vietoje tarp turtingiausių Lietuvos merų.
B. Markauso šeima deklaravo turto už daugiau nei 0,5 milijono eurų. Žemės sklypų turi sukaupę už 300 tūkst. eurų vertės, o NT turto turi už 170 tūkst. eurų. Nuo 2017 metų jų šeimos pajamos padidėjo beveik 230 tūkst. eurų.
Turtingiausių merų dešimtuką užbaigia su liberalų atstovas Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius. Jo turtas kartu su žmona Jovita siekia daugiau nei 0,5 milijono eurų.
Daugiausiai jų deklaruoto turto sudaro žemės sklypai už beveik 400 tūkst. eurų. Nuo 2017 metų jų šeimos turto vertė paaugo daugiau nei 230 tūkst. eurų.
„Baltijos tyrimai“ vadovė: gyventojai palankiai vertina verslininkus, pakankamai turtingus
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė teigė, kad prieš merų rinkimus klausė gyventojų, kokios savybės renkantis kandidatą už ką balsuoti yra svarbiausios.
„Viena iš tų savybių ir buvo – nebūtinai labai turtingas, bet kad būtų pasiturintis, verslininkas ir turėtų patirtį versle. Pasak gyventojų, tai būtų daugiau pliusas nei minusas. Skirtingai nuo nacionalinės politikos, Seimo narių, kur šis veiksnys yra mažiau svarbus – tai būtent savivaldoje žmonės minėdavo, jei žmogus yra verslininkas, pakankamai turtingas, turintis patirtį vadyboje ar versle, tai reiškia, kad jis galės pakankamai sėkmingai vadovauti miestui, nes žino, kaip uždirbti pinigus ir sukurti darbo vietas. Jų nuomone, miestui ar rajonui toks žmogus gali duoti daugiau nei žalos“, – teigia R. Ališauskienė.
Gyventojai apklausose taip pat aukštai vertindavo sąžiningumo savybę, kurią turėtų turėti kandidatas į merus. Pasak sociologės, bet kol dar neišrinktas – tai tą sąžiningumą labai sunku pamatuoti.
„Patirtis vadyboje ar versle yra lengviau pamatuojama, nes vietiniai žmonės žino, kuo tas žmogus dirbo, kokia jo profesinė veikla ir pasiekimai. Skirtingai yra su Seimu, kai išrenka nelabai žinomą žmogų ir po to nelabai žino, ką jis ten daro. Kai yra vietinė valdžia, savivalda – tai žmonės jau vertina pagal išrinktojo mero ketverius vadovavimo metus savivaldybei. Kai perrenkama kelis kartus iš eilės, tuomet pinigai ar jo profesinė veikla būna ne tiek svarbi ir tuomet vertinamas jo konkretus darbas tame poste.
Pavyzdžiui, Malinausko populiarumas Druskininkuose yra labai didelis nepaisant skandalų, triukšmų, nes žmonės laiko, kad jis yra geras vadybininkas. Kauno mero Matijošaičio atveju, kai rinko pirmą kartą, tai gyventojai turėjo labai daug vilčių, kad jis sugebės Kauną kaip verslininkas tvarkyti. Miestas ir savivaldybė žmonių akimis labiau žiūrima kaip į ūkį, o ne kaip į valstybės politinį vienetą. Pagal gyventojų apklausas, pirmąją kadenciją Matijošaitis turėjo labai didelį pliusą, antroje – truputį mažiau, o jau dabar, jei jis eitų į trečią, – tai atsiranda tos kritikos, kad kartais ta patirtis kaip verslininko gali būti ir neigiama, nes tvarkytis pradeda kaip savo kieme“, – sakė R. Ališauskienė.
Politologas: kai kurie jau tapo vietiniais feodalais
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas teigia, kad politika ir turtai yra du neatsiejami dalykai.
„Kai kurie po dvidešimt metų sėdi ir jau tapo tokiais vietiniais feodalais, neofeodalais ir jokie rinkimų pakeitimai to negali sutvarkyti dėl visuomenės pasyvumo ir apatijos, nes ji nėra aktyvi, nusišalinusi nuo politikos ir kažko laukianti.
Stebime ir įdomų fenomeną – dinastijas politikoje. Tokių dinastijų yra dešimtys – ne kelios, ne klintonai, ne bušai, ne kenedžiai. Pas mus Seime sėdi pilna dinastijų – anūkai, vaikai, vaikaičiai, žmonos ir pan. Susidaro įspūdis, kad politinės partijos yra paveldimos. Rinkiminė sistema pagal sąrašus neskatina įvairovės, į partiją įrašo saviškius, gimines ir artimuosius. Kuo toliau, tuo kompetencijos prastėja.
Merai valdo vietinės administracijos resursą ir kontroliuoja visą situaciją, kai kurie merai ar merės, žiniasklaidą, pirštais nerodysime, kaip su vietine spauda kai kurie tvarkosi. Uzurpacija yra akivaizdi ir mes gyvename tironijos ar švelnios oligarchijos sąlygomis. Perspektyvų, kad tai pakistų – aš nematau“, – teigia B. Ivanovas.
Pasak politologo, pasitaiko atvejų, kai merai atsiduria teisėsaugos akiratyje, bet juos vis tiek išrenka.
„Visuomenei tai jis yra savas ponas, gal ir blogas, bet savas ir pripratę prie jo. Toks sąmoningumo vektorius kaip rašė sociologas Vytautas Kavolis – baudžiavinis mąstymas, norisi pono, norisi užuovėjos ir jie tą gauna. O ponas meras gauna „babkes“, administracinius resursus, savivaldybės įmones ir pan.“, – sako B. Ivanovas.
