Ieva Žigaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Šią savaitę Berlyne ypatingai minėta Pasaulinė kraujo vėžio diena – per ją suteikta neeilinė galimybė pasimatyti pasveikusiems nuo šios ligos ir jų kaulų čiulpų donorams. Į Vokietiją vyko ir ligą įveikęs kaunietis Giedrius Pauža. Pasaulyje tūkstančiai, Lietuvoje šimtai žmonių, atlikus kaulų čiulpų transplantaciją, sėkmingai sveiksta nuo kraujo vėžio, tačiau gydytojai ir pacientai atkreipia dėmesį į būtinybę didinti potencialių donorų skaičių.
Kauniečiui G. Paužai kelionė į Berlyną buvo ypatinga. Čia jis vyko susitikti su žmogumi, kurio dėka šiandien yra gyvas ir sveikas – savo kaulų čiulpų donoru. Prieš trejus metus Giedrius susirgo kraujo vėžiu – ūmine leukemija – ir kaulų čiulpų transplantacija buvo vienintelė galimybė pasveikti nuo netikėtos ir sunkios ligos.
„Pas mus dažnai vartojamas lietuviškas žodis „ačiū“ – tai ausis pripranta. Bet čia jau tikras „ačiū“. Ką gali daugiau pasakyti – nėra žodžių, ką jis padovanojo ir ką turiu“, – sako onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ narys G. Pauža.
Kauniečio susitikimas su savo donoru įvyko Berlyne surengtame Pasaulinės kraujo vėžio dienos minėjime. Tądien pirmą kartą gyvai vienas kitą pamatė dešimt porų – kraujo vėžiu sirgusių kaulų čiulpų recipientų ir jų donorų iš Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos, Irano ir Jungtinių Valstijų.
Pagal įstatymus negiminingų kaulų čiulpų donorystė yra anoniminė, po kurio laiko leidžiamas anonimiškas recipiento ir donorų susirašinėjimas, tačiau jų tapatybės, abiems sutinkant, atskleidžiamos tik praėjus keleriems metams po pagijimo. Lietuvio donoras – Šiaurės Vokietijoje gyvenantis 35-erių Markusas Pycha.
„Jau daugelį metų aktyviai sportuoju. Donorystė man buvo tarsi sportinis pasiekimas – norėjau tapti kuo geresniu ir sveikesniu donoru. [...] Negalvojau daug apie tai, kas bus recipientas. Man tik buvo svarbu sužinoti, ar transplantacija pavyko. Šiandien matau, kad Giedrius jaučiasi puikiai – tai man svarbiausia“, – tvirtina M. Pycha.
Vyriškis į Vokietijos registrą užsiregistravo 2011-ųjų sausį, po pusmečio jis buvo pakviestas tapti tuomet jam dar nepažįstamo lietuvio kaulų čiulpų donoru. Vokietijos registras, įkurtas prieš 23 metus, yra didžiausias. Jame – 6 mln. asmenų kraujo duomenys. Iš viso pasauliniame registre yra daugiau nei 20 mln. potencialių kaulų čiulpų donorų.
„Vokietijoje kas 16 minučių kažkas išgirsta kraujo vėžio diagnozę. Tiems, kuriems reikia kaulų čiulpų transplantacijos, donoras randamas devyniais atvejais iš dešimties. Tai puiku, tačiau to negana. Juk mes žinome, kad ši liga, ypač vaikų atveju, pasitelkus transplantaciją yra pagydoma“, – teigia Vokietijos kaulų čiulpų donorystės centro atstovė Sandra Bothur.
Lietuvoje taip pat veikia kaulų čiulpų donorų registras. Šiuo metu jame yra daugiau nei 9 tūkst. asmenų. Gydytojai ir pacientai pabrėžia kuo gausesnio registro būtinybę – mat tikimybė pasveikti nuo kraujo vėžio atliekant kaulų čiulpų transplantaciją priklauso ne tik nuo sergančiojo sveikatos, kraujo ligos būklės, bet ir nuo tinkamo donoro suradimo.
„Mes visą laiką tiriame pacientų artimuosius – brolius, seseris. Jei randame tarp jų tinkamą donorą, darom transplantaciją, naudodami būtent jų kaulų čiulpus. Jei nerandame, tai donorų reikia ieškoti negiminingų donorų registruose. Giminingas donoras tinka tik maždaug kas penktam pacientui, tuo metu visiems kitiems reikia ieškoti negiminingų donorų“, – pasakoja VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimontas Griškevičius.
Lietuvoje nuo kraujo vėžio gelbstinčios kaulų čiulpų transplantacijos atliekamos 15 metų: atvejų skaičiuojama virš tūkstančio, du trečdaliai pacientų yra pasveikę.
