Pasibaigus žiemos egzaminų sesijai kai kurie universitetai skaičiuoja, kad rinkdami pinigus iš visų, kurių vidurkis mažesnis nei 8, jie iš studentų gaus daugiau įmokų. Tačiau dėl studijų įmokų rinkimo po sesijos dalis studentų bus nepajėgūs susimokėti, ir gali atsidurti teismuose.
Nauja šiais mokslo metais įsigaliojusi tvarka, numatanti, kad už mokslą turėtų mokėti visi studentai, kurių vidurkis - mažiau nei aštuoni balai, skirtingai veiks humanitarinių ir technologinių mokslų universitetus - pirmieji planuoja panašų mokančiųjų skaičių, antrieji iš studentų susirinks daugiau.
Šį pavasarį taip pat pirmą kartą mokestis už studijas renkamas ne avansu, o už praėjusį semestrą - universitetų atstovai guodžiasi, kad dėl to praras dalį pajamų, nes gali nepavykti pinigų išsireikalauti iš studijas nutraukusių studentų.
2008-ųjų birželį Seimas pritarė prezidento siūlymams, kad gerai besimokančiais studentais būtų laikomi aštuonetais bei aukštesniais balais įvertinti jaunuoliai, kurie neturi akademinių skolų. Šiems valstybės finansuojamose vietose besimokantiems studentams už mokslą mokėti nereikia. Anksčiau už mokslą nemokėjo pusė geriausiai besimokančių dieninio studijų skyriaus studentų.
VGTU laukia dešimtadaliu daugiau pajamų
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kancleris Arūnas Komka BNS kalbėjo, kad šio universiteto pajamos dėl pasikeitusio gerai besimokančio studento statuso turėtų išaugti bent dešimtadaliu.
„31 proc. yra gerai besimokančių vidurkis, tada 69 proc. turėtų mokėti. Gal nukris procentas tų, kurie turi mokėti, bet ne daugiau kaip iki 60 proc. (...) Manau, kad tikrai turėtume surinkti 10-15 proc. daugiau pajamų nei praėjusiais metais, jei visi susimokės, aišku“, - sakė A.Komka.
Anot A.Komkos, skirtinguose fakultetuose studentų pažangumas nevienodas - pavyzdžiui, Architektūros fakultete yra beveik 60 proc. gerai besimokančiųjų. Mažiausiai tokių studentų, jo teigimu, yra Mechanikos fakultete.
A.Komka tikisi surinkti pinigus iš iškritusių studentų. „Tie, kurie pabėgę, su kuriais bus problema ir kurie be sutarčių yra, tai tokių yra apie 700. Mes tikimės (surinkti pinigus - BNS), mes vis tiek prikabinsime jiems kaip mokėtiną sumą finansiškai. Jeigu jis į mūsų universitetą bet kada pabandys sugrįžti, jis visų prima turės susimokėti tą sumą. O dėl kitų paskui teisiškai žiūrėsime“, - sakė A.Komka.
KTU už mokslą mokės daugiau nei pusė studentų
Daugiau įmokų nei praėjusiais metais planuoja surinkti ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Šio universiteto studijų prorektorius Pranas Žiliukas BNS sakė, kad už mokslą mokėti turėtų 56-57 proc. studentų: apie 70 proc. bakalauro pakopos ir beveik 40 proc. magistratūros studentų.
Jis nurodė, kad mokančiųjų skaičius galėjo siekti 80 proc., tačiau universitetas taikė nuolaidą pirmo ir antro kurso „sunkiuose moksluose“ studijuojantiems jaunuoliams: gerai besimokančiuosius laikė tuos, kurių pažymių vidurkis siekė 7,5 balo.
KTU studijų prorektorius P.Žiliukas pažymėjo, kad dėl studijų įmokų rinkimo po sesijos, universitetas nebesitiki surinkti įmokų iš 6-7 proc. studentų.
„Daugiau nei 500 iškrito, iš kurių nebesitikime surinkti įmokų. (...) Čia pagal visą tvarką, niekas net neplanuoja iš jų ieškoti, jiems negalioja jokios sankcijos. Jeigu jis išbrauktas po sesijos, o jam prievolė mokėti nustatoma po to, jis jau nebėra mūsų bendruomenės narys ir mes jo pasivyti negalime (...) Nėra sukurtas ieškojimo mechanizmas, ir kas tai padarytų - čia antstoliai vaikytųsi?“ - aiškino jis.
VDU nesitiki daugiau pinigų
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kuriame dominuoja socialiniai ir humanitariniai mokslai, rektoriaus Zigmanto Lydekos, šis universitetas surinks panašų kiekį pajamų, kaip ir praėjusiais metais.
„Situacija nėra taip pasikeitusi. Tas surinkimas, aš manyčiau, panašiai bus. Šiek tiek gal mažiau“, - komentavo Z.Lydeka.
VDU rektorius nurodė, kad dėl iškritusių studentų nesumokėtų įmokų, universitetas prarastų apie 70 tūkst. litų. „Yra iškritę apie 150 (studentų - BNS), tai yra daugiau nei 10 proc. nuo mūsų priimtų. Ir mes tiesiog kreipėmės į juos, parašėme laišką, kad jie sudarė sutartį ir vykdytų savo įsipareigojimus, nes jie studijavo. Vienas kitas yra užmokėjęs, bet dauguma nėra užmokėję. Kitaip tariant, apie 70 tūkst. pinigų (litų - BNS) mes prarandame vien dėl to, kad jie moka už semestrą po baigimo“, - kalbėjo Z.Lydeka.
Dėl nemokių studentų teks kreiptis į teismą
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė BNS nurodė, kad pinigų iš studentų išsireikalavimas - universitetų reikalas, nes jie pasirašo sutartis su studentais ir atsiskaitymo su universitetu sąlygos turėtų būti numatytos sutartyse.
„Jeigu sutartyje nėra labai konkrečiai apibrėžta - lieka teismo kelias. (...) Teisinėje valstybėje gyvename - mes, kaip ministerija, negalime čia kištis, nei tarpininkauti. Teismo kelias yra vienintelis“, - teigė N.Putinaitė.
Pagal ankstesnes Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2008 m. birželio 26-osios, studentai studijų įmokas aukštajai mokyklai sumokėdavo semestro pradžioje. Spalio pabaigoje parlamentas nutarė, jog avansu už mokslą pirmąjį semestrą studentams mokėti nereikės.
