„Visoje Lietuvoje per 10 metų žaibai daugiausiai trenkė į Vilniaus TV bokštą“, – teigiama šviečiamojo pobūdžio puslapio „Duomenų reikalai“ įraše.
Tikimybė, kad bus trenkta į šį bokštą yra apie 11 kartų didesnė, nei kitur.
„Per tiriamąjį laikotarpį bokšto gardelėje užfiksuoti 35 žaibai. Svarbu, kad tai nebuvo vienos audros atsitiktinumas: šie žaibai įvyko per 11 skirtingų dienų. Kontrolinėje zonoje (tarp dviejų apskritimų) įvyko 176 žaibai. Atsižvelgus į skirtingą šių teritorijų plotą, gardelės žaibų tankis yra 216 žaibų per kvadratinį kilometrą, o kontrolinės zonos – 19 žaibų per kvadratinį kilometrą. Tad TV bokšto gardelėje žaibų tikimybė yra (219/19) = ~11 kartų didesnė nei kaimynystėje“, – priduria tyrimo autoriai.
Teigiama, kad vos pastačius ant kalvos televizijos bokštą pastebėta, jog šis pradėjo „surinkinėti“ žaibų išlydžius.
Kitos dvi statistiškai reikšmingos žaibotraukos vietos sutampa su dviem aukštomis vėjo jėgainėmis.
Žaibotrauka pasižymi ir tekantis vanduo (net 2 lokacijos iš 12 buvo skirtingos Nemuno kilpos, viena nuo kitos nutolusios 100 km atstumu). Taip pat šlapios vietovės (dažnai – prastai melioruotos pievos, turinčios daug elektrolitų).
Pastebėtas vienas gan apytikslis geolokacinis sutapimas su žvyro karjeru. Vis dėlto dėl šių rezultatų duomenų analitikai konsultuojasi su geologais.
Tyrimo autorius nustebino dar vienas atradimas – kiti aukščiausi Lietuvos statiniai (pvz., elektrinių kaminai, siekiantys 200–250 m. aukštį) nerodo statistiškai reikšmingų žaibotraukos požymių. Taigi aukštas statinys dar nereiškia, kad bus žaibų traukos centru.
