Lietuvos politikai ir diplomatai tikisi, kad pavyks įtikinti vakarų kolegas pakeisti savo požiūrį.
Daugiau apie tai TV3 žinių reportaže.
Jachta „Amadea“ kainuoja beveik 300 milijonų eurų. Ji priklauso vienam Rusijos oligarchui, tačiau jis šiuo įspūdingu laivu naudotis negali – jachta areštuota gana greitai po to, kai rusai įsiveržė į Ukrainą. Ir tokių areštuotų ir dabar pingančių laivų ne vienas ir ne du.
„Nėra vietos, kur galima paslėpti turtą žmonių, kurie pažeidė Jungtinių Valstijų įstatymus. Kaip ir nėra vietos paslėpti turtą nusikaltėlių, kurie įgalina Rusijos režimą. Teisingumo departamentas negailėdamas pastangų laikys atsakomybėje tuos, kurie neša mirtį ir destrukciją Ukrainoje“, – teigė tuometis JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas.
Europa nesutinka dėl teisinių aspektų
Lietuvos diplomatai skaičiuoja, kad vien Europos Sąjungoje yra įšaldyta daugiau nei 200 milijardų valstybinio Kremliaus turto. Pridėjus Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę, suma auga beveik iki 300 milijardų. Tačiau klausimas, ką su tuo turtu daryti?
„Mūsų yra kvietimas ir iniciatyva, paimti tą turtą visą, ne tik palūkanas už jį gaunamas, bet visą turtą ir panaudoti Ukrainos reikmėms. Ar atstatymui, ar karinei paramai, jau sugalvotume, kam tai padaryti“, – siūlė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Bet to padaryti vis nepavyksta.
„Yra keletas šalių, kurios su tuo nesutinka, apeliuodamos į teisinius aspektus. Tai nebūtų visiškai teisėtas toks nusavinimas. Tačiau yra ir kita reikalo pusė, kad gyvename tikrai neeilinį laiką, sprendimai turi būti daromi“, – teigė Asta Skaisgirytė, prezidento vyriausioji patarėja.
Finansinės sistemos sukurtos be vertybių – jų tikslas išlaikyti pinigus ir pasitikėjimą, net jei kalbama ir apie pasaulio diktatorių turtus.
„Visa Vakarų civilizacija yra būtent paremta tuo pasitikėjimu vieni kitais, žodis „scredere“ nuo žodžio lotyniško „credere“, reiškia „pasitikėjimą“. Ir, matyt, kad norima žvelgi ilgesnėje perspektyvoje, nes niekas nėra amžinas, valdžios keičiasi“, – tikino „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Būtent didžiosios žemyno sostinės nesiryžta priimti rimtų sprendimų. Teisinasi, kad teisinė bazė neleidžia šį turtą panaudoti Ukrainos labui.
„Teisinė to klausimo dalis, jinai, mūsų manymu, atsakyta, Lietuvos teisininkai URM parengė ne vieną būdą, aprašė, kaip galima pinigus paimti, kad viskas atitiktų tarptautinę teisę. Yra dar partnerių tarpe tam tikrų abejonių, kad yra rizikų ekonominių, finansinių“, – teigė K. Budrys.
„Matyt, kad baiminamasi tų... pasekmių, kad galbūt kitos šalys gali sumažinti savo laikomų pinigų kiekį ES, matydamos, kad štai, yra priimami tokie sprendimai. Nėra lengvo atsakymo“, – tikino Ž. Mauricas.
Rusija sako, kad imsis atsakomųjų veiksmų
Pasaulio bankas praėjusių metų pabaigoje suskaičiavo, kad atstatyti Ukrainoje tai, ką rusai sugriovė, reikia beveik pusės trilijono eurų. Tai beveik 500 milijardų. Palyginimui, šių metų Ukrainos biudžetas yra apie 80 milijardų.
„Dėl aktyvų konfiskavimo Rusija vadovausis tarptautinių santykių principu – teise imtis atsakomųjų veiksmų. Kaip žinote, mes turime daug lėšų iš Vakarų ir mūsų teisė imtis atsakomųjų veiksmų. Kaip suprantate, atskleisti visko nesiruošiam, bet mūsų veiksmai bus ryžtingi ir „ceremonintis“ nesiruošiame“, – aiškino Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova. T
Tačiau dabar, kai Kremlius ir Baltieji rūmai derasi dėl paliaubų Ukrainoje, agentūra „Reuters“ skelbia, kad rusai galbūt ir sutiktų atiduoti įšaldytus pinigus.
„Jeigu mes jų nepaimsime, jie nefigūruos. Jeigu mes juos paimsime, tai be mūsų jie apie juos negalės kalbėti. Niekas negalės pažadėti, kad mes už europiečius tuoj išspręsime jūsų įšaldyto turto klausimą. Europa ten turės būti. Tai vienas iš argumentų“, – teigė K. Budrys.
„Pragmatizmo, iš tiesų, yra labai daug, ir galbūt tikrai per daug jau pasaulyje, vertybės kažkur nueina į antrą planą, dėl to belieka paapgailestauti, bet tuo pačiu pasidžiaugti, kad bent jau Lietuva tikrai vertybine prasme, mes tikrai galime jaustis ramiai“, – tikino Ž. Mauricas.
O Lietuvos kariuomenė išplatino paaiškinimą apie saugumo situaciją įsibaiminusiems tautiečiams. Anot kariškių, nematyti, kad rusai bandytų permesti savo pajėgas arčiau Lietuvos, o Baltarusijoje vietinių pajėgų rengimas kaip vyko, taip ir vyksta. Ir nors priešo pajėgų prie mūsų sienų nėra, bet kariškiai primena, kad Rusija mums nuolatos kelia grėsmę, tai tęsiasi dar nuo XV amžiaus. Ir primena, kad baimė yra natūralus jausmas, tačiau baimė neturi mums vadovauti.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
