Dar būdamas nepilnametis, Tadas užsidirbdavo tiek, kiek daugelis suaugusiųjų neuždirba iki šiol. Suprantama, lengvas uždarbis buvo susijęs su nusikalstama veikla.
Dideli pinigai, rodomas dėmesys, merginos, užsitarnauta pagarba, kaip pasakoja Tadas, apsuko galvą. Narkotikus gatvėje pardavinėjęs jaunuolis netrukus pats tapo priklausomas nuo kvaišalų.
Vaikino tėvai išsiskyrė, jį paliko kartu po skyrybų gyvenusi mama, galiausiai nugarą atsuko vaikystės draugai – prireikė tiek daug, kad Tadas suvoktų, jog turi problemų, kurias būtina spręsti dabar, nes rytoj gali būti per vėlu.
Būtent dėl tokių aplinkybių jaunuolis buvo atsidūręs Panaros kaime (Varėnos r.) esančioje Pilnų namų bendruomenėje. Čia įprastai vyksta įvairių priklausomybių turinčių žmonių reabilitacija. Tadas buvo vienas iš kelių, kurie į normalų gyvenimą bandė grįžti per darbą ir maldą.
– Dėl kokių priežasčių buvai atsidūręs Pilnų namų bendruomenėje? – tv3.lt pasiteiravo 26-erių Tado.
– Didžiausias mano priešas buvo narkotikai. Nebegalėjau dirbti, turėjau minčių parduoti butą, susigadinau sveikatą. Tada atsitiktinai perskaičiau apie Pilnų namų bendruomenę ir nusprendžiau ten nuvykti.
– Nuo kelerių metų prasidėjo tavo problemos?
– Problemos prasidėjo nuo 16 metų. Susidėjau su netinkamais draugais. Mano dėdės priklausė „elitui“. Sulaukiau didelio populiarumo ir tiesiog negalėjau su tuo susitvarkyti. Norėjau būti žinomas, troškau pagarbos. Prasidėjo vakarėliai, merginos. Pinigai buvo nerealūs. Nežinojau, kaip su jais tvarkytis. Pinigų turėjau daug, nes buvau įsitraukęs į nusikalstamą veiką. Tad galiu pasakyti, kad narkotikams ir alkoholiui vergavau jau nuo 16 metų.
– Kaip į tavo gyvenimo būdą tuo metu reagavo šeimos nariai?
– Turiu vyresnį brolį ir nepilnametę seserį. Tėvai išsiskyrė prieš daugiau kaip 10 metų. Po jų skyrybų tapau laisvesnis. Būtent tada pradėjau vartoti narkotikus. Maždaug po mėnesio atsipalaidavau, prasidėjo naktiniai vakarėliai.
– Kas nutiko, kad supratai, jog turi rimtų problemų? Gal patyrei kokį staigų sukrėtimą?
– Pamačiau, kad daugelis draugų nusisuko. Liko tik dėdė ir draugas, su kuriais augau nuo mažens. Bet ir jie po kurio laiko išvyko dirbti ir gyventi į užsienį, o aš likau Lietuvoje. Tais laikais uždirbdavau 3–3,5 tūkst. litų per mėnesį, todėl skųstis gyvenimu Lietuvoje negalėjau.
Galiausiai bute likau vienas. Mama nusprendė išsikraustyti, nutrūko santykiai su ja. Nors ir kai gyvenome kartu, neklausiau mamos, ignoravau jos prašymus susimąstyti. Ji matė, kaip atrodau. Aiškino, kad nesivaldau.
– Ar nepritrūkdavo pinigų narkotikams?
– Pardavinėjau narkotikus, todėl pinigų užtekdavo. Daug draugų buvo susiję su nusikalstama veika. Daliai jų teko paragauti kalėjimo duonos. Pinigus laikydavome užsienio bankuose, kad antstoliai negalėtų prie jų prieiti. Visada gebėdavau apeiti sistemą ir galvodavau, kad esu viršesnis už kitus. Man tiesiog niekas daugiau nerūpėjo. Svarbiausia buvo pelnyti pagarbą, užsidirbti pinigų ir turėti draugų.
– Ar pats nebijojai, kad dėl nusikalstamos veikos gali patekti į kalėjimą?
– Man niekas nerūpėjo. Kalėjime tuo metu sėdėjo daug pažįstamų žmonių. Jie pasakodavo, kad nėra ten taip blogai. Sakydavo, kaip ten būdami nieko neveikia. Mane tai įtikino. Tačiau kiekvieną dieną jaučiau spaudimą. Buvau marionetė, kuri nesuko galvos dėl ateities, ir gyvenau šia diena.
– Ar sunkios buvo pirmos dienos, kai pradėjai gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir alkoholiui?
– Visada būdavau vakarėlių siela. Man niekada nekildavo problemų įsiveržti į nepažįstamųjų kompaniją. Tad pirmosiomis dienomis patyriau šiokį tokį šoką. Atsidūręs Pilnų namų bendruomenėje privalėjau dirbti 6 val. per parą. Taip pat labai daug melstis.
Buvau nusiteikęs prieš tokius dalykus. Todėl buvo sunku prisitaikyti. Visą gyvenimą to nedariau, todėl, prisipažinsiu, buvo sunku keisti įpročius. Atsidūręs čia supratau, kad turiu keistis pats ir bandyti ką nors gyvenime pasiekti. Būtent ta linkme dirbau ir pavyko pasiekti tai, ko troškau.
- Narkotikų visiškai nebevartoji jau apie 7-erius metus. Ar per tą laiką buvo kilę pagundų?
- Taip, minčių buvo visokių. Bet gyvenimas pasikeitė kardinaliai ir ištrūkau iš tos aplinkos, kurios dėka ir patekau į tą liūną. Nežinau, ar mano istoriją galima pavadinti sėkmės, bet iš jos tikrai yra ko pasimokyti.
