Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo globojami virš 9 tūkstančių vaikų. Tai sudaro 2 procentus visų Lietuvoje augančių vaikų. Didžioji dalis iš jų yra globojami nuolatos.
Įtėvių pageidavimai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotojos funkcijas atliekanti Vita Šulskytė sako, kad tendencijos nesikeičia.
„Pagal amžiaus grupes, dažniausiai tėvai pageidauja vaikų iki 3 metų. Tai neramina, nes didžiausia valstybės globojamų vaikų grupė yra vyresni, nei 10 metų. Būsimi įtėviai pageidauja sveikų, su valstybės kompensuojamais sveikatos pakitimais. Dažnai pageidavimai yra teikiami ir socialinei kilmei, tėvų psichinei sveikatai, jų priklausomybėms. Bendrai sakant, pageidaujama, kad vaikai nebūtų iš socialinės rizikos šalių. O vaikams, augantiems didelėse brolių ir seserų, šansų būti įvaikintiems beveik nėra“, - pasakoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
Tik 4 procentai vaikų, patekusių į globos namų, yra našlaičiais. Visi kiti turi vieną arba abu tėvus. Visgi, pernai virš 1000 vaikų tėvų kreipėsi, kad būtų panaikintas tėvų valdžios apribojimas. Kitais atvejais, tėvai vaikais nesirūpino, nesidomėjo, naudojo smurtą.
Tendencijos liūdnos
Vita Šulskytė taip pat pasakoja, kad šiuos skaičius smarkiai veikia ir vis didėjanti emigracijos grėsmė. „Pastaruoju metu kalbame apie emigraciją, tėvų prašymu, jiems išvykstant yra skiriama laikinoji globa. Per metus šie skaičiai sumažėjo. Tačiau tai nereiškia geros tendencijos, yra vaikų, kurie yra tiesiog paliekami be įstatyminių atstovų“, - pasakoja V.Šulskytė.
Visgi, pernai metų pabaigoje socialinės rizikos zonoje buvo apie 10 tūkstančių šeimų Lietuvoje, kuriose augo per 18 tūkstančių vaikų. Didžiausias socialinės rizikos yra Pasvalio, Rietavo, Kupiškio, Pakruojo, Zarasų, Akmenės rajonai.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė tikina, kad dažniausiai smurtą patiria 10 – 14 metų vaikai. „Tendencija yra aiški, prieš vaikus dažniausiai smurtauja artimoje aplinkoje esantys ar pažįstami asmenys“, - pasakoja V.Šulskytė.
Gauna įvairių skundų
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tikina, kad visuomenės aktyvumas ženkliai padidėjo.
„2016 metai pradžioje buvo vilties metai. Kai įvyko praėjusių metų Kėdainių tragedija, tai buvo visuomenės atspirties taškas. Jei 2016 metais susidomėjimas ir įsitraukimas buvo minimalus, tai 2017 metai visuomenės aktyvumas buvo visiškai kitoks. Skaičiai išaugo dešimtimis kartų, įstatymų projektų judėjimas yra akivaizdesnis.
Visgi, kontrolierė pritaria, kad daugiausiai smurto atvejų pastebima artimoje aplinkoje. „Smurto atvejai daugiausiai vaiko aplinkoje, šeimoje, liūdnoji dalis, mamos gina ne vaiką, o smurtautoją. Nemaža dalis skundų pasiteisina“, - sako E.Žiobienė.
Didžioji dalis kitų gautų skundų tarnyba gavo dėl normų neatitinkančių mokymo įstaigų.
„Apie pusantro šimto mokymo įstaigų tiesiog neatitinka higienos normų. Iš tėvų skundų matome, kad jie piktinasi, kad būtent jie yra verčiami gerinti tas sąlygas patys. Nesirūpina mokymosi inventoriumi, mokymosi priemonių trūksta. Tai patvirtino ir moksleivių sąjunga“, - pasakoja E.Žiobienė.
Kita akivaizdi problema – vaikų psichologų trūkumas. „Lankiausi visiškai visose įstaigose, kuriose teikiamos tokios paslaugos. Vaikų psichiatrų mes turime labai nedaug. 36 etatai Lietuvoje, bet nėra darbuotojų. Švėkšnos tyrimas nustatė, kad vaikų psichiatras ir tokios paslaugos teikėjas suaugusiems žmonėms nėra tas pats. Taikomi visiškai kitokie gydymo metodai. Tačiau nors Lietuvoje vaikų psichiatrai yra ruošiami, beveik visi išvyksta iš Lietuvos“, - problemą įvardina Vaikų teisių kontrolierė.
