Anto pranešimo, didžioji dalis gyvūnų buvo perduoti „Nuaras“ priežiūrai, kur jie liko teismui priėmus sprendimą dėl jų konfiskavimo. Šiai dienai gyvūnų teisių gynėjai įtaria neteisėtą veiką, todėl GATO kreipėsi į Seimo kontrolierių ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, prašydami atlikti parlamentinę kontrolę dėl VMVT ir „Nuaro“ galimų piktnaudžiavimo schemų prekiaujant konfiskuotais gyvūnais.
Beglobių gyvūnų aukcionai
Prieš keletą metų nuaidėjus daugyklų skandalui VMVT konfiskavo daugiau nei 400 neteisėtai veisiamų ir žiauriomis sąlygomis laikomų mišrūnų šunų ir kačių, primenančių veislinius. Luoši, ligoti, neprižiūrėti gyvūnai buvo apgyvendinami ir gydomi gyvūnų prieglaudose.
Jau tuomet buvo atkreiptas dėmesys, kad nors teismine tvarka konfiskuoti gyvūnai tampa valstybės nuosavybe, nėra nustatytos aiškios tvarkos dėl gyvūnų perleidimo prieglaudoms, kurios beglobius prižiūri ir gydo ne už valstybės, bet žmonių paaukotas lėšas. Žemės ūkio ministerijoje sukurtoje darbo grupėje buvo priimta ir vėliau ministro patvirtinta nauja konfiskuotų gyvūnų augintinių perėmimo tvarka.
„Darbo grupės metu institucijų atstovai kalbėjo, kad konfiskuoti gyvūnai, kaip valstybės turtas, turėtų būti parduodami aukciono būdu, nes dažnai daugyklose konfiskuojami gyvūnai, neva, yra veisliniai arba panašūs į tam tikrą veislę, dėl to turi piniginę vertę. Tokiu atveju prieglaudos būtų turėjusios dalyvauti aukcionuose ir be valstybės finansinės pagalbos prižiūrėtus, gydytus, luošus daugyklų gyvūnus iš valstybės išsipirkti. Mes tam prieštaravome, nes tai vedė prie absurdo“, – pasakoja Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos GATO vadovė Brigita Kymantaitė.
„Dauguma gyvūnų iš daugyklų yra tik panašūs į tam tikrą veislę, bet yra mišrūnai. Jie serga įvairiomis ligomis, dažnai būna apleisti, luoši, taip pat iki maksimumo dauginimui išnaudojamos kalės, kurias nevyriausybinės organizacijos turi gydyti negaudamos jokių valstybės lėšų. Tai kainuoja tūkstančius eurų, kuriuos aukoja neabejingi žmonės. Be to, tokiems gyvūnams yra itin sunku surasti naujus namus, nes savininkas turi prisiimti ir būsimas finansines gyvūno priežiūros, veterinarines išlaidų pasekmes, palaikant tinkamą gyvūno sveikatingumą. Tad jokių kalbų apie valstybės uždarbiavimą organizuojant tokių gyvūnų aukcionus negalėjo net būti“, – teigia B. Kymantaitė.
Nauja tvarka nustatė, kad konfiskuotų gyvūnų tinkamumą parduoti aukcione ar be atlygio perleisti toliau laikyti prieglaudai, įvertina VMVT.
VMVT ir „Nuaras“ ryšiai
Skandalo metu didžioji dalis iš daugyklų į laikiną priežiūrą paimtų gyvūnų pateko į UAB „Nuaras“, kuris turi sudaręs laikinos globos sutartis su įvairiomis savivaldybėmis. Įvairios savivaldybės sumokėjo jam ne vieną dešimtį tūkstančių už gyvūnų laikiną priežiūrą iki kol teismas priims sprendimą dėl gyvūnų konfiskavimo.
Patvirtinus gyvūnų konfiskavimo tvarką, VMVT paskelbė pirkimą iš „Nuaras“ ir nusipirko papildomų gyvūno laikymo paslaugų konfiskuotiems gyvūnams bendroje sumoje už beveik 150 000 Eur.
Skandalo metu „Nuaras“, per įkurtą VšĮ „Nuaro fondas“ ėmėsi skelbti, kad fondas globoja iš daugyklų paimtus gyvūnus ir ragino visuomenę aukoti jų priežiūrai, nors fondas nėra įtrauktas į įtrauktas į VMVT patvirtintą gyvūnų globėjų sąrašą ir gyvūnų globos vykdyti neturi teisės. VMVT tai matė, bet iki šiol šios veiklos aplinkybių netikrino.
Kad nepatirtų gyvūnų laikymo išlaidų, „Nuaras“ dalį jų išdalino neabejingiems žmonėms, kurie savo namuose ir savo lėšomis rūpinosi valstybės paimtais gyvūnais, patys pirko gyvūnams veterinarines paslaugas.
Reikalavo pinigų iš laikinų gyvūnų globėjų
Teismui priėmus sprendimus konfiskuoti gyvūnus, VMVT pagal naujai nustatytą tvarką juos perleido „Nuarui“. Paaiškėjo, kad įgijęs teisę į nemokamai perimtus ir į tam tikrą veislę panašius valstybės gyvūnus, „Nuaras“ iš žmonių, norinčių priglausti ar pasilikti konfiskuotus gyvūnus, ėmė reikalauti sumokėti šimtus eurų.
„Vienas iš laikinų globėjų, neapsikentęs „Nuaro“ elgesio, kreipėsi pagalbos į mūsų organizaciją, kur jam buvo suteikta teisinė pagalba. Paaiškėjo, kad asmuo iš „Nuaro“ į laikiną globą buvo paėmęs į prancūzų veislę panašų mišrūną, kurį savo namuose globojo beveik keturis mėnesius. Laikinos globos metu „Nuaras“ neteikė jokios pagalbos dėl gyvūno maitinimo ar veterinarinės priežiūros. Visas procedūras gyvūnui, norėdamas padėti, asmuo apmokėjo už savo lėšas“, – teigia GATO vadovė B. Kymantaitė.
Ji pasakoja, kad kai asmuo nusprendė pasilikti gyvūną ir su „Nuaru“ pasirašė gyvūno dovanojimo sutartį, šis ėmė asmens reikalauti už gyvūną sumokėti 400 eur, pervedant juos į VšĮ „Nuaro fondas“ sąskaitą, sumą užrašant ne sąskaitoje faktūroje, o ant fondo lankstinuko. Asmeniui atsisakius tai padaryti, „Nuaras“ įrašė melagingus duomenis gyvūnų augintinių registre, esą gyvūnas yra pavogtas. Taip asmeniui buvo trukdoma registruoti gyvūną savo nuosavybe ir verčiama sumokėti nurodytą sumą.
VMVT du metus vilkino tyrimą
„Dėl melagingų duomenų įrašymo į gyvūnų augintinių registrą, pristatant visą pinigų reikalavimo situaciją, su pareiškimu buvo kreiptasi į VMVT, prašant pradėti administracinio nusižengimo tyrimą ir melagingus duomenis pateikusiam „Nuarui“ taikyti administracinę atsakomybę. Tačiau VMVT iki šios dienos vilkino tyrimą beveik dvejus metus tikėdamasi sulaukti nusižengimo senaties ir išgelbėti „Nuarą“ nuo teisinės atsakomybės. Be to, VMVT, matydama ir žinodama visą UAB „Nuaro“ ir Všį „Nuaro fondo“ schemą dėl konfiskuotų valstybės gyvūnų, nesiėmė jokio veiksmų, kad visuomenė nebūtų toliau apgaudinėjama“, – sako B. Kymantaitė.
„Atsižvelgiant į tai, kad VMVT vilkina tyrimus dėl „Nuaro“ veiklos, manome, kad galimai išsivystė schemos, kai beverčiu pripažintas perleistas valstybės turtas pardavinėjamas reikalaujant iš gyvūnams neabejingų žmonių mokesčio, kuriose dalyvauja ir už gyvūnų perdavimą atsakinga valstybinė įstaiga. Tokios situacijos daro didelę žalą gyvūnų globos organizacijoms, kurios veiklą vykdo iš nuoširdaus rūpesčio gyvūnais. Tikimės, kad atlikus tyrimą, kartu su „Nuaru“ atsakomybėn bus patraukti ir šias schemas dangstę VMVT pareigūnai“, – teigia GATO vadovė.
