Kauno apygardos teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį ilgokai nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl 2010 metų spalio 10-osios vakare Kauno Sporto halės prieigose kilusio ginkluoto incidento.
Teisėjo Algirdo Jaliniausko pirmininkaujama teisėjų kolegija nusprendė, jog neteisėtų šaunamojo ginklo įgijimu bei nešiojimu ir pasikėsinimu nužudyti du ir daugiau asmenų pavojingu kitų asmenų gyvybei būdu kaltinamų kauniečių Tado Vieraičio ir Ryčio Sadausko kaltė neįrodyta. Kolegija konstatavo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Abu kaltinami asmenys buvo išteisinti, nes kaltinimai jiems buvo pagrįsti nenuosekliaias ir prieštaringais įslaptinto, bei kitų liudytojų parodymais, o taip pat abejones keliančiomis prielaidomis, prieštaraujančiomis objektyviai bylos medžiagai.
„Turnyras“ prieš turnyrą
Teismo procesas užsitęsė pakartotinai atnaujinus įrodymų tyrimą, nes kilo neaiškumų dėl vieno teisiamojo incidento metu mūvėtų kelnių.
„Akistatoje“ ir portale Balsas.lt jau ne kartą buvo rašyta, kad tą 2010 metų rudens dieną Kauno sporto halėje vyko tarptautinis „muai thai“ bokso turnyras, kuris itin domino visus „kietus Kauno vyrukus“.
Priminsime, kad tarpusavyje nuolat aršiai konkuruojančių Laikinosios sostinės Agurkinių ir Kamuolinių nusikalstamų gaujų nariai susidūrė jau prie įėjimo į renginį.
Ramiai prasilenkti nepavyko ir po apsistumdymo, bei kažkam sugūrintos nosies, tąkart gerokai gausesnis agurkinių būrelis nusivijo keturis kamuoliniams priskiriamus vyrukus. Tuomet bėgliams pavymui buvo paleistos mažiausiai 9 kulkos iš dviejų 9 mm kalibro ginklų, kurios sužeidė du iš jų.
Išpuolį matė keli nepilnamečiai bei netoliese stovėjusiame automobilyje sėdėjęs vyriškis, kuris netrukus tapo įslaptintuoju liudytoju.
Teisme dalyvauti nenorėjo
Apšaudytoji ketveriukė išsiskirstė – vienas nubėgo atskirai, o kiti išsikvietė bičiulius bei nuvežė sunkiai sužeistą kompanioną į ligoninę.
Laimonui Džiaugiui buvo peršauta šlapimo pūslė, dalis žarnų bei lūžo du stuburo slanksteliai. Per pirminę apklausą L. Džiaugys parodymus davė, tačiau tuoj pat parašė prašymą, kad tais parodymais būtų remiamasi ir teisme. Sužeistasis pareiškė, jog niekam jokių pretenzijų neturi. V. V. kulka pervėrė šlaunį, tačiau jis į medikus nesikreipė. Vėliau ši žaizda supūliavo ir sužeistojo sveikatai iškilo rimtas pavojus. Nei sužeistieji, nei kiti du apšaudytieji teisėsaugininkams nesiskundė ir teisėsaugos pareigūnai juos surado tik pasiklausę tos dienos jų tarpusavio telefoninių pokalbių.
V. V. teisme teigė, jog susižalojo, kai parkrito važiuodamas dviračiu, tačiau ekspertas nustatė, kad tokie sužalojimai būdingi tik šautinėms žaizdoms. Visi nukentėjusieji bylą prašė nagrinėti be jų.
Įtariamieji– Agurkiniai?
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, pradžioje įtarimai buvo pareikšti penkiems su Agurkiniais siejamiems asmenims, tarp kurių vienu metu buvo įvardijamas ir pats numanomas gaujos vadeiva Saulius Velečka-Agurkas, bei prieš porą metų nušauto Kauno nusikalstamo pasaulio veterano Algirdo Žemaičio-Kuko sūnus Mindaugas.
Tačiau į teisiamųjų suolą sėdo tik vienos Vilniuje registruotos statybos bendrovės darbų vadovas Tadas Vieraitis (31 m.) ir jo bendraamžis, patalpų nuoma besiverčiančios Kauno bendrovės vadybininkas Rytis Sadauskas.
Abu teisiamieji buvo sulaikyti, kai juos iš pateiktų nuotraukų atpažino įslaptintas liudytojas ir tris įvykį matę nepilnamečiai.
Ginčai dėl įkalčių
Ant kratų metu iš R. Sadausko ir T. Vieraičio paimtų rūbų ekspertai rado parako pėdsakų, nors nei vienas iš jų leidimo įsigyti ir laikyti bei nešiotis ginklą neturėjo. R. Sadauskas legaliai įsigytą pistoletą prarado prieš porą metų, kai jam buvo paskirta piniginė bauda už viešosios tvarkos pažeidimą. T. Vieraitis tikino, kad niekados ginklais nesidomėjo ir nėra šaudęs. Maža to, T. Vieraitis ketino įrodyti, kad ekspertizei paimtas jo kostiumines „Armani Jeans“ kelnes jis nusipirko užsienyje jau po įvykių prie Sporto halės ir sugebėjo surasti Vokietijos advokatų firmą, kuri pagal kelnių nuotrauką ir etiketėje nurodytą numerį surado parduotuvę Frankfurte prie Maino.
Centrinė parduotuvių tinklo būstinė Diuseldorfe raštiškai patvirtino, kad šios kelnės buvo parduotos 2010 metų spalio pabaigoje už 139 eurus, tad spalio 10 dieną jomis puikuotis Kaune T. Vieraitis tikrai negalėjo.
R. Sadauskas taip pat tvirtino tą dieną vilkėjęs visiškai kitais rūbais, nei tie ant kurių ekspertai rado parako dalelių. Savo parodymus vyriškis pagrindė nuotraukomis, kurios prieš pat renginį buvo padarytos žinomų kauniečių fotomenininkų poros studijoje.
Toje fotosesijoje Rytis dalyvavo su savo tuomet kūdikio besilaukusia sugyventine ir po to tiesiai atvažiavo į Sporto halę. Sulyginus fotografų kompiuteryje užfiksuotus duomenis nustatyta, kad R. Sadauskas iš studijos išvyko likus vos 11 minučių iki šūvių. Renginio metu sporto halėje darytose nuotraukose R. Sadauskas apsirengęs kaip ir fotosesijoje.
Siūlė griežtas bausmes
Teisme kaltinimą palaikiusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Gabija Večerinskienė teigė, kad abiejų teisiamųjų kaltė visiškai įrodyta ir už pasikėsinimą nužudyti visuotinai pavojingu būdu bei neteisėtą ginklų įsigijimą, nešiojimą ir laikymą siūlė skirti jiems subendrintas 14 metų laisvės atėmimo bausmes.
Gynyba bandė atkreipti teismo dėmesį į galimai tyrėjų padarytas klaidas ar net ne visiškai teisėtus veiksmus.
R. Sadauską ginęs buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Linas Belevičius pabrėžė, kad kaltinimai grindžiami tik prielaidomis. Anot į kitą barikadų pusę perėjusio teisininko, tik vienintelis įslaptintas liudininkas nurodė, kad šaudė būtent teisiamieji.
Nepilnamečių parodymai esą bereikšmiai, nes vaikai įvykius papasakojo taip, kaip juos suvokė. Be to, teismo salėje apklausinėjami vaikai patvirtino, jog šaulius matė tik iš nugaros, tad jų veidų įsidėmėti negalėjo. Advokatas spėjo, kad per atpažinimą policijoje kažkas galėjo „paslaugiai” pirštu bakstelėti būtent į vaikams rodomas tyrėjams reikalingų įtariamųjų nuotraukas. Šaulių neatpažino net jokių pretenzijų teisiamiesiems nereiškiantys nukentėjėliai.
Advokatas teigė, jog neįrodyta į ką konkrečiai taikėsi kiekvienas iš teisiamųjų.
Nepavyko surasti nei vieno pistoleto, iš kurių tą vakarą buvo paleisti šūviai.
T. Vieraičio gynėjas Vincas Pacevičius atkreipė teisėjų dėmesį, jog atpažinimo metu nepilnamečiui buvo parodyti 4 asmenys, tarp kurių tik jo ginamasis buvo su antrankiais.
Abu advokatai nurodė ir nemažai kitų, jų nuomone, teisėsaugininkų netinkamai ištirtų ar užfiksuotų epizodų.
Teisinių ginčų metu prokurorė atmetė visus gynėjų įtarimus dėl tariamai tyrimo metu padarytų klaidų ar net tyrėjų piktnaudžiavimų.
Rytis Sadauskas visą laiką tvirtino, jog nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir savo kaltės nepripažino
Tadas Vieraitis taip pat nepripažino savo kaltės ir stebėjosi, kad kratą jo namuose atlikę pareigūnai parako pėdsakus surado būtent ant tų kelnių, kurių įvykio metu, net nebuvo Lietuvoje.
Beje, patys kaltintojai teismui pateikė ekspertų pažymą, kad parako pėdsakai ant rūbų gali išlikti tik keturias paras, o rūbai iš įtariamųjų buvo paimti tik praėjus mėnesiui po šūvių.
Teisiamųjų gynėjai atkreipė teismo dėmesį, kad įkalčiai nebuvo saugomi kiekvienas atskirai, o supakuoti kartu į tam netinkamą dėžę bei maišą. Tad ant jų aptikti parako pėdsakai galėjo atsirasti ir dėl netinkamo jų saugojimo ekspertizės metu.
Suklydo ar klastojo?
Įrodymų tyrimą atnaujinusi teisėjų kolegija pati kreipėsi į Vokietijos prekybos tinklo Diuseldorfe vadovus, kad šie patvirtintų arba paneigtų šių „Armani“ kelnių pirkimo faktą ir laiką konkrečioje Frankfurto prie Maino parduotuvėje.
Iš gauto firmos prezidento pasirašyto atsakymo paaiškėjo, kad pedantiški vokiečiai net parduodamus rūbus žymi ir kiekvieno parduodamo gaminio etiketėje nurodo individualų jo numerį.
Tačiau prokurorės Gabijos Večerinskienės oficialus užsienio prekybos tinklo vadovų atsakymas neįtikino ir ji spėjo, kad vokiečių rašte minimas numeris etiketėje veikiausiai priskiriamas ne konkrečioms kelnėms, o visai jų partijai.
G. Večerinskienė kategoriškai atmetė teisiamųjų gynėjų prielaidas, kad įkalčius policijos pareigūnai galėjo suklastoti specialiai ir prašė T. Vieraitį, bei R. Sadauską pripažinti kaltais, tačiau teisėjų kolegijos įtikinti nesugebėjo.
Nuosprendis per 20 parų gali būti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Remigijus Rainys
