Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė dalyvavimu Medininkų žudynėmis įtariamo buvusio OMON smogiko Konstantino Michailovo prašymą išleisti jį į laisvę. Teismo nuomone, byloje esanti duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikaltimą, o atgavęs laisvę gali mėginti slapstytis.
K. Michailovas skundė praėjusio mėnesio Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria suėmimo terminas pratęstas iki spalio pabaigos.
Antradienį skelbiant nutartį paaiškėjo, kad ikiteisminiame tyrime remiamasi ir įslaptintų liudytojų parodymais. Tačiau po teismo posėdžio prokuroras Rolandas Stankevičius neatsakė į žurnalistų klausimas, kokios šalies piliečiai yra liudytojai ir kada jie buvo apklausti.
„Negaliu to komentuoti. Konkretizuojamas šis atsakymas nebus“, - sakė R. Stankevičius.
Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas įtarimų K. Michailovui pagrįstumą, pripažino, kad tiesioginių duomenų, jog jis dalyvavo Medininkų žudynėse, nėra, bet įtarimą sutvirtinta netiesioginių duomenų visuma. Šie duomenys užfiksuoti įvykio vietų apžiūros protokoluose, daiktinių įrodymų ir daiktų apžiūrų protokoluose, teismo medicinos, balistinių ir kitų ekspertizių aktuose, tardymo eksperimento protokole, liudytojų parodymuose, nukentėjusiojo apklausos protokole bei kituose bylos dokumentuose. Kartu teismas pabrėžė, kad šioje bylos stadijoje nesprendžiamas asmens kaltės klausimas.
Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į galimo nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę, įtariamasis gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo. Be to, K. Michailovas pats apklausoje yra pripažinęs, kad anksčiau kasmet lankydavosi Rusijoje. Teismo nuomone, ilgą suėmimo terminą pateisina tai, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties.
K. Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius po teismo posėdžio pripažino nelabai tikėjęsis kitokio teismo sprendimo, nes šiai bylai skirtas didelis visuomenės dėmesys, tačiau tvirtino, kad teismas neišanalizavo nė vieno argumento, o teismo nutartis esanti prieštaringa.
„Mūsų nė vienas argumentas nebuvo išanalizuotas“, - sakė A. Marcinkevičius.
Pernai Latvijoje sulaikytas K. Michailovas (anksčiau - Nikulinas) - vienintelis iš keturių įtariamųjų Medininkų byloje, kuris realiai gali stoti prieš Lietuvos teismą. Kitus du buvusius omonininkus Rusija išduoti atsisako, dėl trečio dar laukiama galutinio atsakymo.
1991-ųjų liepos 31 dieną šaltakraujiškai buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, esą prokurorų ir diplomatų pažadais pabaigti Medininkų bylą netiki nei aukų artimieji, nei politikai. Esą bylos tyrėjai tikinę, kad byla šiemet bus baigta, nors iki šiol yra sulaikytas tik vienintelis K. Michailovas.
Kad visos Medininkų bylos metų pabaigoje užbaigti neketinama, o ikiteisminis tyrimas kitų Rusijos neišduodamų įtariamųjų atžvilgiu nebus nutrauktas, internetiniam puslapiui „Balsas.lt“ yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Kliunka.
Bus atskiras tyrimas
Mėnesio pradžioje prokuroras yra sakęs, kad iki metų pabaigos bus baigtas ikiteisminis tyrimas tik Konstantino Michailovo atžvilgiu, o kitų įtariamų asmenų laukia atskiras ikiteisminis tyrimas.
Anot prokuroro, nutraukti tyrimo negalima, nes yra padarytas nusikaltimas. „Byloje yra įtariamasis, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas bus baigtas. Kitų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų atskirtas“, - teigė jis.
A. Kliunka žiniasklaidoje pasirodžiusias spėliones, esą jei nepavyks pabaigti tyrimo iki galutinio termino, kada nebegalima laikyti suimtojo, teks paleisti K. Michailovą, vadina diskusijomis. „Čia iš jūsų (žiniasklaidos – aut.) jau kažkas samprotauti pradėjo. Tai diskusijos, žiniasklaidos priešpastatymai“, - yra sakęs prokuroras.
Prokuroras sako tikįs, kad Medininkų byla bus užbaigta ir patikino, kad bus imtasi veiksmų ir dėl kitų asmenų.
A. Kliunka, paklaustas, ar įmanoma baigti bylą, jeigu trys įtariamieji Generalinei prokuratūrai nepasiekiami, nenorėjo leistis į diskusijas. Kaip „Balsas.lt“ teigė A. Kliunka, ikiteisminiame tyrime yra tik vienas įtariamasis ir buvo kalbama apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jo atžvilgiu. „Jeigu yra kiti įtariamieji, ikiteisminis tyrimas yra atskiriamas. Tai nereiškia, kad veiksmai kitų asmenų atžvilgiu nebus atliekami. Aišku, yra bendri veiksmai visai bylai, bet reiškia, kitų įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų atskirtas“, - sakė teigė A. Kliunka.
Rusija atsisakė išduoti įtariamuosius
Šiemet sukako 17-osios tragedijos metinės. Tada per žiaurų omonininkų išpuolį Medininkų pasienio poste buvo nužudyti septyni pareigūnai - 1991 metų liepos 31-osios rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje žuvo budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, ,,Aro“ pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas. Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
Iki šiol dėl Medininkų žudynių suimtas tik vienintelis 40-metis Latvijos pilietis Konstantinas Michailovas (Nikulinas), kuriam Lietuvoje pareikšti įtarimai dėl itin sunkaus nusikaltimo - tyčinio dviejų ar daugiau asmenų nužudymo. Įtariamasis neigia dalyvavęs žudant pareigūnus.
Likę trys buvę omonininkai – Rusijos slepiami Česlavas Mlynikas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas – generalinei prokuratūrai nepasiekiami. Prokuroras taip pat pranešė, kad Rusija atsisakė išduoti įtariamuosius omonininkus Česlovą Mlyniką ir Andrejų Laktvionovą Lietuvai, motyvuodama, kad šie asmenys yra Rusijos piliečiai ir pagal galiojančią sutartį šalys savo piliečių neišduoda.
Dėl trečiojo įtariamojo omonininko Aleksandro Ryžovo ekstradicijos dar sprendžiama, galutinis sprendimas nėra priimtas. Šiuo metu A. Ryžovas yra sulaikytas, tačiau dėl įtarimų padarius kitą nusikaltimą.
Diplomatai žadėjo, kad Rusija bus spaudžiama Europos Sąjungos lygiu išduoti įtariamus Medininkų žudynių vykdytojus.
Tačiau prezidentas Valdas Adamkus nemano, kad ES kišis į tą reikalą. „Tie reikalai, tarptautinių nusikaltimų, kaip patys matot, įvykdytų ne vien Lietuvoj, bet ir masinėse žudynėse, irgi sunkiai pajuda“, - sakė šalies vadovas.
Tuo metu buvęs Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis teigia, esą įtariamieji žudikai laisvėje dėl tyrėjų aplaidumo. Politikas sako, kad Lietuvai gresia netekti ir vienintelio suimto Michailovo. „Skaitėme šiandien prokuroro viltį – kad gal užteks laiko užbaigti bylą iki galutinio termino, kada jau nebegalima laikyti suimto. Tai štai jeigu nesuspės užbaigti, jį teks paleisti. Štai kaip mes gyvenam“, - sakė V. Landsbergis.
Sovietų smogikai Medininkuose nužudė septynis pareigūnus, tačiau Lietuvos prokurorai tragedijos nelaiko karo nusikaltimu.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 7 atkurtos nepriklausomos Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai nužudyti, dar vienas gyvas likęs T. Šernas buvo sunkiai sužalotas dėl tarnybos pareigų vykdymo.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos, kurie liepos 30-ąją lankėsi Vilniaus OMON bazėje. Kita į Vilnių atvykusių Rygos OMON milicininkų grupė tą pačią naktį susprogdino sprogmenis prie buvusios Sovietų Sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L. Sapiegos gatvėje. Tyrimo metu surasta didesnė dalis iš nužudytųjų pagrobtų ginklų.
Nusikaltimo Medininkų pasienio poste tyrimą apsunkina tai, kad įtariamieji ir didelė dalis svarbių liudytojų gyvena Rusijoje.
Manoma, kad Medininkuose septyni pareigūnai buvo nužudyti siekiant sukelti sumaištį neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės muitinėje. Tuo metu OMON milicininkai dažnai užpuldinėjo postus ir mušdavo jose dirbusius pareigūnus.
