Kauno miesto apylinkės teismas leido trims mėnesiams suimti Žydrūną Matuzą (37 m.), kuris įtariamas 2002 metais nušovęs Kryžkelinių gaujos vadeivą Artūrą Šatą (33 m.).
Šūviai Vilijampolėje
Chamo pravardę turintis Ž. Matuzas savo sėbro nužudymu buvo įtartas netrukus po įvykdyto nusikaltimo, tačiau jam pavyko pasprukti į užsienį ir sėkmingai slapstytis daugiau nei 8 metus.
Teisėsaugos akiratyje nuolat šmėžavęs A. Šatas buvo nušautas 2002 metų balandžio 19-osios vakarą. Sugrįžęs iš treniruotės vyriškis trumpam nusileido į Vilijampolėje stovinčio daugiabučio kiemą pripūsti ten žaidžiantiems vaikams krepšinio kamuolio, tačiau į savo butą nebesugrįžo.
Netoli laiptinės jį pasivijo iki tol po medžiais slėpęsis žudikas ir pradėjo šaudyti.
Trys iš pistoleto TT paleistos kulkos pataikė į nugarą, o dar viena – sužeidė galvą. Kai A. Šatas iš paskutiniųjų bandė pasiekti savo laiptinę, žudikas ji pribaigė kontroliniu šūviu į galvą.
Nusikaltimas įvykdytas matant būreliui vaikų, tačiau persigandę jie įsidėmėjo tik tai, jog įtariamasis paspruko tamsios spalvos automobiliu.
Tarptautinio masto pakelės plėšikai
A.Šato vadovaujama Kryžkelinių grupuotė susikūrė bene 1990 metais.
Gauja vertėsi vagystėmis iš butų, plėšimais, automobilių vagystėmis, o vėliau ėmėsi ir verslininkų reketo. Itin Kryžkeliniai išgarsėjo plėšikaudami Klaipėdos–Vilniaus greitkelyje. Čia jie terorizavo tolimųjų reisų vilkikų vairuotojus – pagrobdavo tranzitu siunčiamus krovinius, o kartais be pėdsakų dingdavo ir vilkikas.
Kiek vėliau į kelias grupeles suskilusi gauja autostradoje įgytą patirtį pritaikė Vokietijoje – per porą metų šioje šalyje buvo pagrobta daugiau nei 100 vilkikų. Dėl tokio milijonais litų vertinamo kąsnelio konkuravo net kelios nusikaltėlių gaujos iš Lietuvos, tad pradžioje manyta, kad A. Šato nužudymas susijęs su nusikalstamu būdu gauto pelno dalybomis.
Tad nenuostabu, kad tuo metu vėl itin glaudžiai „bendradarbiavusių“ A. Šato ir Ž. Matuzo keliai išsiskyrė ir buvę bičiuliai tapo mirtinais priešais.
Priešo priešas – draugas
Su Vokietija sietinas ir dar vienas incidentas, kurio atomazga turėjo didžiulį atgarsį ir Lietuvoje.
Tuo metu Kryžkeliniai ten vogdavo automobilius, perkaldavo jų kėbulų numerius ir gabendavo į Lietuvą. Darbui Vokietijoje buvo nusamdytas ir Vilkijoje gyvenantis automobilių remonto meistras, tačiau atvykęs ir sužinojęs, kad teks užsiimti nusikalstama veikla, vyriškis nesutiko to daryti ir sugrįžo namo. Po kurio laiko pas jį atsibeldė keli Kryžkeliniai ir prievarta nusivežė jį į Ramučių gyvenvietę. Ten kankino, mušė, daužė plaktuku, badė šakėmis ir reikalavo grąžinti esą iš kito gero A. Šato draugo Rolando Michalskio, pravarde Micha, pasiskolintus 4000 Vokietijos markių.
Beje, pažintis su Daktarų aplinkoje besisukiojusiu tuo pačiu Micha vėliau gerokai atsirūgo ir dėl to Seimo pirmininko postą praradusiam Arūnui Valinskui.
Nukentėjęs autoremontininkas pasiskundė savo bičiuliui Ž. Matuzui. Kaip manoma, šis ir įkalbėjo meistrą kreiptis į policiją. Taip Chamas pabandė svetimomis rankomis bent kiek įgelti buvusiam gaujos lyderiui. A. Šatas, o vėliau ir keli jo bendrininkai, buvo sulaikyti ir teisiami už neteisėtą laisvės atėmimą bei chuliganizmą. Kažin ar A. Šatas būtų dovanojęs Ž. Matuzui už tokias „išdaigas“, tad pastarasis, prisiminęs, jog geriausia gynyba – puolimas buvusiam draugui, kaip įtariama, suruošė pasalą ir sušaudė jį iš pistoleto.
Veldavosi į konfliktus
Karšto būdo A. Šatui nestigo ir kitų priešų. Kartkartėmis jis įsiveldavo į konfliktus tiek su savais, tiek su konkurentais.
Keletą metų iki nužudymo A. Šatas su savo pažįstamu Tomu Tumasoniu vienoje Kauno alkoholinių gėrimų parduotuvėje susikivirčijo su dviem broliais Bimbais. Muštynės baigėsi tuo, kad mušeikos buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę.
Tačiau A. Šatas su sėbru ir už grotų daužėsi tol, kol net keli pareigūnai turėjo juos sutramdyti. Dėl pasipriešinimo pareigūnams abiem buvo iškelta baudžiamoji byla.
Kitąkart A. Šatas policijoje atsidūrė, kai sukėlė muštynes Vilijampolėje, viename Jurbarko gatvės bare.
Tad A. Šatui galėjo keršyti ir kokie jo anksčiau nuskriausti sugėrovai, tačiau atsitiktinio gatvės susidorojimo versija atkrito iš karto, nes žmogžudystė buvo paruošta ir įvykdyta labai profesionaliai.
Gyveno su brolio dokumentais
Po žmogžudystės Ž. Matuzas-Chamas paspruko iš Lietuvos ir daugiau nei 8 metus sėkmingai slapstėsi Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Neatmetama, kad ir ten vertėsi darydamas nusikaltimus, nes kitų legalių pragyvenimo šaltinių jis lyg ir neturėjo. Buvo paskelbta tarptautinė paieška, tačiau bėglys prisidengė savo brolio dokumentais.
Ž. Matuzas yra ganėtinai panašus į brolį, todėl net fotografija pase nesukeldavo jokių įtarimų. Įsidrasinęs jis pradėjo slapta lankytis Lietuvoje, o Kaune net įsitaisė konspiracinį butą.
Tačiau Kauno teisėsaugininkai perprato Chamo machinacijas su asmens dokumentais ir suruošė jo sulaikymo operaciją.
Kai Ž. Matuzas iš Didžiosios Britanijos vėl atvyko paviešėti į Lietuvą, jam buvo leista nevaržomam kirsti sieną. Įtariamasis sulaikytas Kaune, prie Šilainiuose esančio prekybos centro „Mega“, kur vaikštinėjo su broliu. Jiedu nespėjo net aiktelėti, kai ant Chamo rankų spragtelėjo antrankiai.
Tad dabar Ž. Matuzui norom nenorom teks prisiminti 8 metų senumo įvykius ir juos atpasakoti teisėsaugos pareigūnams.
Tikimasi, kad A. Šato nužudymo byla dar šiemet pasieks Kauno apygardos teismą.
R.Rainys
