Ikiteisminis tyrimas užtruko beveik pusantrų metų. Tik 2019-ųjų gegužę buvo gautos pomirtinės žuvusio modelio D. Didžiūnaitytės psichologinės psichiatrinės ekspertizės išvados, kurios padėjo atliekamam ikiteisminiam tyrimui įgauti antrąjį kvėpavimą.
Šių metų birželį Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis paskelbė apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Prokuroras patvirtino, kad šio byloje įtarimai pareikšti dviem asmenims.
Pramogų pasaulyje gerai žinomam Ričardui Pinikui pareikšti įtarimai dėl merginos mušimo, dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo perduodant juos žuvusiajai bei dėl poveikio liudininkui. O medikas Aivaras Miltenis tapo įtariamuoju dėl išžaginimo.
Tuo pačiu prokuroras patvirtino, kad yra nutrauktas tyrimas dėl prekybos žmonėmis, dėl merginos nužudymo bei dėl privedimo prie savižudybės. Tai reiškė, kad tiesiogiai prie D. Didžiūnaitytės žūties neprisidėjo nė vienas iš įtariamųjų. Bet su šia pozicija nesutiko D. Didžiūnaitytės artimieji ir jų interesus atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas.
Laukia svarbaus atsakymo
Priimtas sprendimas baigti ikiteisminį tyrimą buvo apskųstas, bet kol kas, nors ir prabėgo daugiau kaip du mėnesiai, proveržio šioje situacijoje nėra. Tam, anot G. Černiausko, trukdo tam tikras nesusipratimas.
„Galiu patvirtinti, kad yra paduotas skundas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo tam tikrose bylos dalyse. Nesutinkame, kad ikiteisminis tyrimas galėjo būti nutrauktas dėl nužudymo, dėl išžaginimo bendrininkų grupėje ir dėl narkotinių medžiagų platinimo“, – situaciją apibendrino G. Černiauskas.
Advokatas pridūrė, kad nors ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra, bet sprendimą atmesti jų naujausią skundą priėmė Generalinės prokuratūros atstovai.
„Dėl šios situacijos kreipėmės į ikiteisminio tyrimo teisėją. Byla Klaipėdoje, o sprendimas atmesti skundą buvo priimtas Vilniuje. Tad šis svarbus klausimas lieka neišspręstas. Lauksime, koks bus rezultatas ir tada žiūrėsime, kaip galime reaguoti.
Turėtų persvarstyti prokuroras savo poziciją ir dėl kitų kaltinimų. Kuriozinė situacija. Prokuroras kaip ir yra savarankiška proceso dalis, tad jam niekas negali nurodinėti, kaip vesti bylą“, – teigė G. Čeniauskas.
Apie patį tyrimą ir jo detales, G. Černiauskas teigė nieko naujo pasakyti negalintis: „Kiek žinau, įtariamasis R. Pinikas šiuo metu yra reabilitacijoje, gydosi nuo priklausomybės. Girdėjau ir apie tai, kad A. Miltenis paliko savo darbo vietą Kretingoje. Tai šiek tiek charakterizuoja A. Miltenio gyvenimo būdą.“
Milžiniška skola
Tuo metu vienas iš įtariamųjų šioje byloje gydytojas A. Miltenis rugsėjo pradžioje priėmė kiek netikėtą asmeninį sprendimą ir paliko savo darbovietę – Kretingos ligoninę, nors pagal sutartį buvo įsipareigojęs joje dar dirbti tam tikrą laiką.
Dėl to, jog sulaužė sutarties sąlygas A. Miltenis turės sumokėti beveik 34 tūkst. eurų baudą. Kretingos meras Antanas Kalnius patvirtino, kad buvo sudaryta trišalė sutartis – tarp savivaldybės, Kretingos ligoninės ir rezidento.
„Ta sutartis galioja nuo 2013 m. Pagal savivaldybės programą buvo apmokama jo rezidentūra, bet už tai, po studijų baigimo, asmuo įsipareigojo 5 metus dirbti Kretingos ligoninėje. Bet nuo šių metų rugsėjo 1 d. jis nebedirba Kretingoje, nes paprašė būti atleistas ir pakeitė darbovietę.
Sutartis numato, kad jeigu rezidentas nebenori dirbti, jis privalo sumokėti visą jo mokslams išleistą sumą plius 30 proc. (nuo tos sumos – aut. past.) baudą. Ta suma siekia 33 968 eurus. Šiuo metu negaliu patvirtinti, ar tie pinigai jau pervesti. Jis kreipėsi su prašymu, kad ta suma būtų sumažinta, bet pasirašyta sutartis nenumato tokios lengvatos“, – pasakojo A. Kalnius.
A. Kalnius pridūrė, kad tokios sutartys yra reikalingos tam, jog mažos savivaldybės netaptų tik nemokamų paskolų davėjomis: „Buvo teisinga pagalvota, kad tokia sutartis būtų. Tada rezidentai negali piktnaudžiauti. Didieji miestai (jų ligoninės – aut. past.) gali pasiūlyti daugiau pinigų, todėl mažiesiems miestams reikalingi tokie saugikliai.
Tai programa, kuri leidžia pritraukti jaunus specialistus. Jiems ne tik mokslus finansuojame, bet ir stengiamės padėti įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip jie turi galimybę geromis sąlygomis įsitvirtinti“, – pasakojo A. Kalnius.
Trumpą komentarą dėl šios situacijos pateikė ir Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė:
„Aivaro Miltenio mokslus finansavo ne ligoninė, o steigėjas – Kretingos rajono savivaldybė. Sprendimą išeiti iš darbo priėmė pats ir atleistas pačiam prašant Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Visi supranta, kad Kretingos ligoninė niekaip nėra susijusi su įvykiais Klaipėdos viešbutyje. Tuomet gydytojas buvo rezidentas, dirbo kitoje ligoninėje ir tik vėliau pradėjo dirbti gyd. chirurgu Kretingos ligoninėje pagal studijų finansavimo sutartį, kurią finansavo steigėjas.“
