Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė pabrėžė, kad sunkumų rudenį bus ne tik medikams, bet ir pacientams, kurie buvo pripratę patekti pas gydytojus visai kitomis sąlygomis.
„Dabar daromi planai, kiek pacientų įstaigos galės priimti, kokį procentą pasiekti. Jei bus toliau skiriamas 1/12 finansavimas, tai sunkumai gal nebus tokie dideli, nes iš to bus galima apsirūpinti. Bet kita problema, kuri išliks – pacientų srautai, kaip juos reikės suvaldyti. (...) Ir didelė problema bus, kaip reikės atskirti ligas, jei bus gripo pakilimas“, – kalbėjo ji.
Dar nekompensavo lėšų
A. Baublytė kartu atkreipė dėmesį, kad yra įstaigų, kur darbo užmokestis nuo balandžio 1 d. dar yra nepadidintas.
„Įstaigų vadovai sako, kad tiesiog stinga lėšų, nes jos yra naudojamos toms priemonėms, kurias būtina užtikrinti, apsaugos priemonės ir kt. Turime darbo ginčų dėl to, kad visi priedai neišmokėti.
Problemos išlieka ir dėl tol kad pasibaigus karantinui išnyko ir vadinamasis Covidinis priedas, nors pagal darbo kodeksą dar išlieka 15 proc. didesnis užmokestis, bet ir jis nemokamas, nes trūksta pinigų arba nėra įvertintas rizikos lygis. Taigi problemos išlieka ir norėtųsi aiškios strategijos, kaip dirbsime toliau“, – sakė ji.
Medikų atstovė pridūrė, kad COVID-19 ligoninės dirbo daug geresnėmis sąlygomis nei periferinės gydymo įstaigos, ypač mažesniosios GMP stotys, kurioms net teko pirkti priemones ir iš savo asmeninių lėšų.
„Nėra aiškaus reglamentavimo, žinome, kad rezervas prikauptas, bet tik COVID-19 ligoninės bus aprūpintos“, – sakė A. Baublytė.
Trūksta aiškumo
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovės Živilės Gudlevičienės teigimu, jau reikia apsirūpinti apsaugos priemonėmis rudeniui, o tų galimybių praktiškai nėra.
„Iš tų įstaigų, kurios į mus kreipėsi, tikrai žinome, kad nekompensuotos sumos siekia 300 tūkst. eurų ir šiandien įsigyti savo lėšomis papildomų apsaugos priemonių nėra jokių galimybių, nebėra apyvartinių lėšų“, – sakė LMS atstovė.
Antrindama A. Baublytei ji sakė, kad nėra aiškiai nurodyta, ar rezerve esančios priemonės bus skirtos tik COVID-19 ligoninėms, ar ir kitoms įstaigoms.
„Taip, lyg tai ruošiamas įsakymas, kad kitos įstaigos turės apsirūpinti pačios. Bet aiškumo tikrai trūksta, kiek ko turime, kokiam periodui esame apsirūpinę ir ko trūksta, kuo įstaigos galėtų pačios pasirūpinti“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Rajonų ligoninių asociacijos valdybos pirmininkas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris savo ruožtu informavo, kad atlikus apklausą tarp asociacijos narių apsaugos priemonėmis visi daugmaž apsirūpinę 1–1,5 mėnesiui.
„Iš tiesų praeitas etapas, kuris buvo, nė viena sąskaita, kuri buvo susijusi su COVID-19 suvaldymu, nėra apmokėta. Turime suprasti, kad mūsų įkainis yra paskaičiuotas normaliomis sąlygomis dirbti ir papildomų priemonių nėra įskaičiuota. Tai sukelia dideles finansines įtampas. Juo labiau kad atlyginimų fondas rajoninėse ligoninėse siekia apie 82 proc.“, – kalbėjo jis.
Situacija grąžina į pavasarį
Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta akcentavo, kad situacijai prastėjant reikia ieškoti lanksčių, bet veiksmingų priemonių.
„Pandeminė situacija prastėja. (...) Galima sakyti, esame pusiaukelėje prie to piko, kurį turėjome pavasarį. Tuomet ta kreivė buvo perlaužta griežtomis priemonėmis, dabar strategija yra situaciją valdyti išmaniuoju būdu. Bet situacija prastėja, užsikrėtusiųjų daugėja, tad reikia ieškoti sprendimų, ką daryti, kaip tą kreivę perlenkti, kad ji mažėtų“, – sakė jis.
Atstovas informavo, kad susitikimo metu buvo kalbėta apie sveikatos paslaugų prieinamumą, kad jis nebūtų sutrikdytas kaip pirmosios bangos metu:
„Čia turime ir ko pasimokyti ir iš užsienio valstybių, kurios taiko griežtas apsaugos priemones, greitieji testavimai ir kt.“
Jis pabrėžė, kad medikams ne visi pažadai buvo įgyvendinti, nėra išmokėtos lėšos išlaidas pandemijos metu, ne visiems išmokėti padidinti atlyginimai.
Prezidentas yra pasakęs kad nėra aiškaus ir skaidraus plano, kad būtų pasiruošta antrai bangai.
„Kalbėjome apie tai, kad turi būti sukonkretinta strategija su konkrečiais rodikliais, kokios kada veiklos būtų lokaliai ribojamos. Reikia aiškumo gydymo įstaigoms, kaip turėtų elgtis su skirtingais ligoniais“, – sakė jis.
S. Krėpšta pridūrė, kad daugiau informacijos, kaip turės būti vykdoma profilaktika, laukia ir ugdymo įstaigos.
Veryga atkirto Nausėdai
Asmens apsaugos priemonės tebėra perkamos, savivaldybės ir gydymo įstaigos informuotos, kad jomis turi rūpintis ir pačios, o per pirmąją koronaviruso bangą patirtos išlaidos vertinamos, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Atsakydamas į prezidento Gitano Nausėdos kritiką jis teigė, kad valstybė antrajai bangai pasiruošusi ir jis vylėsi, kad tam ruošiasi ir gydymo įstaigos.
„Birželio pradžioje, jeigu gerai prisimenu, buvo iškomunikuota ir savivaldybėms, ir gydymo įstaigoms, kad iš valstybės rezervo tos priemonės nebebus teikiamos, reikia įsigyti, apsirūpinti patiems. Aš tikiuosi, kad tai yra daroma. Mes savo ruožtu į valstybės rezervą esame nemažai tų priemonių įsigiję“, – antradienį BNS sakė A. Veryga.
Pasak jo, kai kurie pirkimai vyksta ir toliau, nes tai nėra „sustojantis procesas“.
Sveikatos apsaugos ministras tvirtino nežinantis, kokio papildomo skaidrumo reikalauja prezidentas, kalbėdamas apie apsaugos priemonių, ruošiantis antrajai koronaviruso bangai, pirkimus.
„Nežinau, kas čia turima galvoje, kokio papildomo skaidrumo reikia, nes saugumo lygiai patvirtinti dar tuo metu, kai karantinas buvo – kokių priemonių, kam reikia“, – sakė jis.
A. Verygos teigimu, šiuo metu vertinamos išlaidos, kurias pirkdamos apsaugos priemones patyrė savivaldybės.
„Tai nėra tik sveikatos išlaidos, ir daugiau išlaidų savivaldybės patyrė“, – teigė ministras
Jis pabrėžė, kad su koronaviruso grėsmės valdymu susijusios išlaidos savivaldybėms bus kompensuotos.
„Bet, aišku, buvo turbūt visokių atvejų, kai bandyta pagudraujant kažką nusipirkt, kas tiesiogiai nesusiję ir paskui prašyti kompensacijos“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Žinių radijui tvirtino kol kas nematantis aiškaus ir skaidraus aprūpinimo apsaugos priemonėmis plano, ruošiantis antrajai koronaviruso bangai.
Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad nerimą kelia finansinė pusė, kai pirkimai vykdomi neskelbiamų derybų būdu, todėl įprasta pirkimų tvarka yra pranašesnė „skaidrumo požiūriu“.
Po susitikimo su medikų bendruomene prezidento patarėjas Simonas Krėpšta taip pat atkreipė dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija privalo kompensuoti per pirmąją koronaviruso bangą gydymo įstaigų patirtas išlaidas, nes ligoninės turi ruoštis naujam ligos plitimo etapui.
Susirgimai toliau auga
Naujausiais duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 38 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 23 iš jų registruoti Vilniaus, 6 – Kauno, dar po 3 – Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse. Be to, 2 atvejai per vakar nustatyti Utenos apskrityje bei 1 – Telšiuose.
Po kontakto su sergančiaisiais užsikrėtė 23 žmonės, 13 asmenų užsikrėtimo aplinkybės šiuo dar nežinomos. Be to, per praėjusią parą registruoti 2 įvežtiniai atvejai.
Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 647 asmenys, pasveiko – 1733.
Nuo COVID-19 mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.
Izoliacijoje šiuo metu yra 2973 žmonės.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 156 įvežtiniai atvejai.
Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4188 ėminiai, iš viso iki šiol ištirta 584 tūkst. 641 ėminių.
