Rugsėjį Vilniuje antrą kartą organizuotas „DevOps Days“ renginys, suburiantis gausią IT inžinierių bendruomenę. Mat DevOps praktikos apjungia programinės įrangos kūrimą ir IT operacijas.
Galvoja, kad išsprendžia problemą, bet ją tik pagilina
Įvadinį pranešimą renginio metu skaitęs Kris‘as Buytaert‘as auditoriją nustebino ir palygino programuotojus ir specialistus, atsakingus už operacinių sistemų veiklą, su vampyrais ir vilkolakiais, biologiškai užprogramuotais vieni kitų nekesti. Tačiau, šiuo atveju, vis dėlto priverstais kartu dirbti.
„Jei esi šiek tiek vyresnis, turi padėti jauniems žmonėms nedaryti tų pačių klaidų, kurias darei tu“, – pabrėžė IT konsultavimo įmonių „Olly“ ir „Inuitsׅ“ bendraįkūrėjas, vienas iš „DevOps Days“ pradininkų K. Buytaert‘as.
Vėliau IT sektoriaus specialistas paaiškino, kad dažniausia jo pastebima jaunų žmonių klaida padaroma iš skubėjimo – tai manymas, kad darbas jau atliktas ir problema išspręsta, nors taip toli gražu nėra.
„Kai matai tą patį dalyką, daromą su šiek tiek kitokia technologija, sakai, kad mes jau tai išsprendėme kaip globali bendruomenė, mes paaiškinome, kad tam tikras dalykas neveikia dėl tokių ir tokių priežasčių, o jūsų pateiktas sprendimas iš naujo sukuria problemą. Kai matai, kad tokie dalykai vyksta, tai labai vargina. <...>
Prieš 20 metų mes pradėjome kopijuoti viską iš eilės, o po to kopijuoti tas kopijas. Atsirado tokia didelė įvairovė, kad visiškai praradome kontrolę“, – tikino K. Buytaert‘as.
Problemos prasideda universitetuose
Ekspertas aiškino, kad taip dažnai įvyksta dėl to, kad IT sektoriuje dirbančių žmonių yra labai daug, o darbuotojų kaita labai sparti, todėl natūralu, kad ne visa informacija pasiekia visus.
„Kai tu esi matęs tai anksčiau, žinai, kad problema gali būti šiek tiek kitokia, kitokios formos ar spalvos, bet tai – ta pati pamatinė, struktūrinė problema. Taigi žmonės, kurie yra šio sektoriaus naujokai galvos, kad jie kažką magiškai išsprendžia, bet taip nėra“, – pridėjo jis.
Pasak K. Buytaert‘o, dėl šios priežasties IT sektorius juda į preikį, tačiau labai lėtai, procesai keičiasi, tačiau jų esmė – ne. Esą dalis problemos prasideda dar švietimo įstaigose.
„Mes mokome žmones, kaip daryti, tačiau nepaaiškiname, kodėl taip darome“, – dėstė „Olly“ ir „Inuits“ bendraįkūrėjas.
Anot, K. Buytaert‘o, švietimas ir naujų specialistų ruošimas yra viena iš pagrindinių IT sektoriaus problemų priežasčių. Esą universitetai moko studentus naudotis tik naujausiais įrankiais, o darbdaviai ieško darbuotojų su kuo šviežesnėmis žiniomis.
„Universitetai turėtų suteikti bazines žinias ir išmokyti jas pritaikyti skirtingoms technologijoms“, – pabrėžė jis.
Anot eksperto, bėda ta, kad iki to laiko, kol nauji darbuotojai pabaigs mokslus ir galės pradėti žinias taikyti, jos jau bus pasenusios.
Vartotojams svarbu kuo mažiau mokėti
K. Buytaert‘o teigimu, šiuolaikiniams vartotojams nelabai svarbu, kokio naujumo ar įnovatyvumo technologijas naudoja įmonė, kurios paslaugomis jie naudojasi. Svarbus tik vienas paprastas dalykas.
„Vartotojams nerūpi, jiems svarbu, kad vanduo tekėtų iš krano ir veiktų šildymas, bet kaip tai įvyksta – neįdomu. Vienintelis dalykas, kuris jiems rūpi – mokėti kaip galima mažiau pinigų“, – tvirtino specialistas.
Pasak jo, kai įmonės susiduria su tokiu vartotojų požiūriu, darosi vis sunkiau kurti tvarius ir saugius produktus, nes vis mažiau apsimoka į tai investuoti.
„Jeigu produkto biudžetas yra 100 eurų, dažniausiai jie išleis 110 eurų funkcionalumui, tiems gražiems blizgantiems dalykams, kuriuos matys vartotojas“, – pabrėžė K. Buytaert‘as.
Pasak eksperto, tam, ką mato vartotojas reikėtų išleisti 5 ar 10 eurų iš 100 eurų biudžeto, visi likę pinigai turėtų keliauti, patogaus produkto veikimo bei jo saugumo užtikrinimui, jo priežiūrai.
Jam antrino ir IT įmonės „Cognizant“ DevOps praktikų vadovas Marius Guobys. Pasak jo, įmonės dar vis baiminasi rimtų pokyčių, renkasi lengvesnius kelius.
„Visi kalba, kad pasiims vieną ar kitą technologiją ir štai, mes jau DevOps implementaciją pasidarėm. Tačiau viskas yra aplink žmones, jų darbo kultūrą. Dar tikrai labai daug organizacijų arba to nesupranta, arba savaip tą supranta, arba vengia daryti pokytį.
Vietoje to prisiperka naujų technologijų ir tikina, kad yra modernesni, tačiau darbo principai nepasikeičia. Viskas apkabinėjama technologijomis, tačiau pagrindai – tie patys“
Tačiau tie, kurie vis dėlto imasi pokyčių, iš kitų rinkos žaidėjų smarkiai išsiskiria. Esą jų produktus pastebėti nebūna sudėtinga.
„Tie produktai jausis modernesni, greičiau atsiranda įvairūs patobulinimai. Jauti, kad produktas reaguoja į rinkos pokyčius. Geras pavyzdys bankinis sektorius – jo žaidėjai suprato, kad žmonės mobiliam telefone gyvena. Kai kurie bankai dar iki dabar nėra atėję iki tokio lygio, kaip mažesnės finansinių technologijų įmonės, teikiančios bankines paslaugas“, – kalbėjo M. Guobys.
Pasak specialisto, DevOps praktikas naudojančios įmonės ne tik pagerino vartotojų patirtį, bet ir evoliucinavo kai kurias industrijas.
„Ne visi nori to pokyčio, bet jis yra neišvengiamas, jis turės būti“, – įsitikinęs M. Guobys.
DevOps praktikos pastaruoju metu išpopuliarėjo, nes vis daugiau įmonių transformuoja IT procesus, komandas bei bendrą įmonės kultūrą, siekdamos prisitaikyti prie modernių technologinių tendencijų bei naujos darbo metodikos.
Prieš 15 metų pirmą kartą įvykusios „DevOps Days“ subūrė bendraminčius iš viso pasaulio. Dabar jos organizuojamos net kelis kartus per metus, skirtingose pasaulio vietose. Tai – nekomercinis renginys, tad visos surinktos lėšos iš bilietų pardavimo ir rėmėjų yra skiriamos tik renginio organizavimui ir kokybiškų pranešėjų pritraukimui.
