R. Butkevičiūtė pasakoja, kad bendri tualetai nėra kokia nors neįtikėtina ar neįgyvendinama mintis – kai kuriose užsienio šalyse, tokie tualetai netgi įprasti.
O ir dauguma žmonių patys kartais nesusimąsto, kad su priešingos lyties atstovais jie tualetais dalinasi beveik kiekvieną dieną.
„Klausiu žmonių, kurie gyvena butuose, ar jie turi atskirus tualetus. Jie atsako, kad neturi. Tuomet klausiu ar viskas jiems su tuo yra gerai, o jie atsako, kad taip, problemų nekyla“, – paaiškina savo mintį R. Butkevičiūtė.
Kaip viena iš bendrų tualetų pranašumų R. Butkevičiūtė pateikia patogumo aspektą. Kadangi įprastai įvairiose kultūrinėse, pasilinksminimo ar panašaus pobūdžio vietose, kurios pritraukia daug žmonių, eilės prie moterų tualetų būna itin didelės.
„Jeigu skubi grįžti kur nors, tarkime į spektaklį ar panašiai, ne visada gali spėti pasinaudoti tualetu“, – pasakoja R. Butkevičiūtė.
Be to, pašnekovė pabrėžia, kad lyčiai neutralūs tualetai būtų įtraukus ir nebinarinės tapatybės ar transseksualių žmonių atžvilgiu.
„Tualetai būtų skirti visų identitetų žmonėms. Ne tik moterims ir vyrams, bet ir trans moterims ar trans vyrams, nebinarinės tapatybės asmenims. Tai tas įtraukumas, patogumas, erdvės išnaudojimas, ekonominis efektyvumas, yra tokie pliusai, dėl kurių galima būtų pasižiūrėti į bendrų tualetų įrengimą“, – kalba R. Butkevičiūtė.
Tiesa, lyčių lygybės ekspertė priduria, bendri tualetai turi ir tam tikrų minusų. Kone didžiausią iššūkį kelia saugumo užtikrinimas.
R. Butkevičiūtės teigimu, remiantis statistikos duomenimis, Lietuvoje nuo seksualinio priekabiavimo tam tikru metu yra nukentėję daugiau nei 70 proc. gyventojų. Nemaža dalis iš jų – moterys.
„Aš dar pati neseniai su moterimis diskutavau tualetų temomis, tai sako, kad jos nesijaustų saugiai, jeigu tualetai būtų bendri, ypatingai naktinio pasilinksminimo vietose“, – tvirtina R. Butkevičiūtė.
Be to, bendri tualetai gali būti netinkami iš kitų šalių į Lietuvą atvykusiems žmonėms, kurių kultūrose tai paprasčiausiai nepriimtina.
Saugumą užtikrina sąmoningumas
Paklausta, kaip reikėtų užtikrinti žmonių saugumą bendruose tualetuose, galbūt ten turėtų būti koks nors budintis žmogus, R. Butkevičiūtė atsimena susidūrusi su situacija, kuomet, dirbant Vašingtone, nuėjo į pasilinksminimo vietoje buvusį lyčiai neutralų tualetą.
Ten ją pasitiko tualete dirbantis žmogus, kuris siūlė įsigyti cigarečių ir atsigaivinimo prekių.
„Yra ir tokių praktikų pasaulio pasilinksminimo vietose, nežinau ar jos yra užtikrinančios saugumą, gal dėl kiek kitų dalykų“, – svarsto R. Butkevičiūtė.
Visgi, ji pabrėžia, kad seksualinis priekabiavimas dažnai vis dar yra normalizuojamas.
Todėl, norint užtikrinti žmonių saugumą ne tik bendruose tualetuose, bet ir apskritai, reikia nuo mažų dienų vaikus šviesti ir mokyti apie jų asmenines kūno ribas ir kad kito žmogaus kūno, be jo sutikimo, liesti negalima.
„Brazilijoje buvo daryta kampanija apie seksualinį priekabiavimą klubuose. Kur kelios merginos savanorės dėvėjo aptemptą, blizgią, žemiau kelių, mokslininkų sukurtą, suknelę su sensoriais. Sensoriai reagavo į bet kokį prisilietimą prie suknelių. Per 3 valandas merginos klube buvo priliestos įvairiose kūno vietose be jų sutikimo“, – pasakoja lyčių lygybės ekspertė.
Pašnekovė priduria, kad su panašia patirtimi moterys susiduria ir Lietuvoje.
„Kai tu stengiesi prieiti prie baro ar prasibrauti pro minią, tai tikrai tave paliečia ir už krūtinės, ir už peties, ir už užpakalio. Atsisuki, tačiau nematai, kas tave palietė“, – dalinasi ji.
Padėti didinti saugumą gali ir tinkamas barų ar klubų personalo apmokymas.
Štai Londono baruose, R. Butkevičiūtės teigimu, dažnai tualetų kabinose galima pamatyti pranešimus, kaip kodu kreiptis į personalą, jei susiduriama su nepadoriu elgesiu.
Tokiu būdu, klientai, patiriantys priekabiavimą, priėję prie baro gali pasakyti tam tikro kokteilio pavadinimą ar paprašyti pakviesti žmogų su specifiniu vardu ir taip pranešti barmenams apie priekabiautoją.
Lyčių lygybės ekspertė taip pat ragina abejingiems nelikti ir paprastiems žmonėms, kurie pamato, jog prie netoliese esančio asmens yra priekabiaujama.
Įvertinus situaciją, apie netinkamą elgesį galima informuoti personalo darbuotojus arba patiems padėti nuo priekabiavimo kenčiančiam žmogui. Pavyzdžiui, padedant jam išsikviesti taksi namo arba nukreipiant priekabiautojo dėmesį.
Tiesa, moteris užsimena, kad labai dažnai kuo daugiau žmonių mato, jog kas nors vyksta negerai, tuo mažiau imasi iniciatyvos ką nors dėl to daryti.
„Tokio pilietiškumo, reakcijos ir pasakymo, kad mes matome ką tu darai ir kad tai nėra gerai, labai trūksta mūsų kultūroje“, – nusivylimo neslepia R. Butkevičiūtė.
Lietuvių nuomonės išsiskiria
Lyčių lygybės ekspertės tvirtinimu, Lietuvoje žmonės noriai įsitraukia į diskusijas, kuomet kalba pasisuka apie didesnio mąsto lyčiai neutralių tualetų įrenginėjimą pasilinksminimo ir kitose viešo susibūrimo vietose.
Visgi, ji pastebi, kad lietuvių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ne tik tarp įvairių žmonių grupių, bet netgi tarp miestų.
„Man atrodo, kad labai priklauso ir nuo miesto. Nes kartais diskutuodama vis tiek galvoju, kad bet kuris iš žmonių gyvena savo burbuluose. Ir atrodo, kad visi tavo burbule pritaria ir nemato jokių problemų tame.
Bet pabendravus su kitais burbulais, nuvažiavus į kitus miestus, pristačius šią idėją, reakcija būna visai kitokia, kad „ne, tikrai ne, čia yra visiška nesąmonė“, – sako R. Butkevičiūtė.
Pašnekovė akcentuoja, kad žmonių nuomonė bendrų tualetų klausimu labai priklauso ir nuo to ar jiems anksčiau yra tekę su jais susidurti.
Todėl dažniausiai tie, kuriems tenka daug keliauti ir apsilankyti šalyse, kuriose tokia tualetų praktika yra įprasta, yra labiau linkę tokią praktiką priimti. O tie, kuriems nėra tekę turėti daug tokios patirties, prisibijo lyčiai neutralių tualetų idėjos.
„Dažniausiai ir aš, ir kiti žmonės bijo to, ko nesam matę ar nesuprantam. Bet jeigu mes turėtume tualetus, kurie yra bendri, viename bare, kitame, prekybos centruose ir panašiai, tai tokiu atveju, pradėtume prie jų priprasti. Ir jau žiūrėk už kelių mėnesių, pusės metų arba metų visi jau net nebesuprastų klausimo arba neatsimintų, kad tie tualetai buvo atskiri“, – mano pašnekovė.
Todėl, R. Butkevičiūtės nuomone, būtų verta pamėginti paeksperimentuoti ir įrengti daugiau lyčiai neutralių tualetų bei stebėti, kaip apie juos atsiliepia visuomenė.
Žinoma, pamiršti nereikėtų ir saugumo klausimo. O tinkamai įrengti tokius tualetus, R. Butkevičiūtės teigimu, galima pasikonsultavus su tų šalių atstovais, pas kuriuos jie nebėra naujiena.
„Aš kaip visada sakau, dviračio išradinėti nereikia. Tose šalyse kur tai veikia, yra normali praktika, galima pasikalbėti labai lengvai su tais pačiais klubais, barais, prekybos centrais. (...) Galime paklausti kaip daryti, ko geriau nedaryti arba kokias klaidas padarė, kurių galime išvengti“, – sako R. Butkevičiūtė.
