Treniruotė namų terasoje per pietų pertrauką. Taip sportuoja lietuviai Tenerifėje. Viena jų – verslininkė Raimonda, kuri į salą sausio pradžioje atvyko trims savaitėms, tačiau joje užsibuvo iki šiol.
Raimonda sako, kad skubėti į Lietuvą nėra ko, ypač kai ji gali dirbti nuotoliniu būdu.
„Darbo diena ženkliai lengvesnė nei Lietuvoje, nes ta gera nuotaika ir optimizmas labai pakelia darbingumą. Stengiamės būti daug saulėje, maudytis, džiaugtis gamta, kopti į kalnus, tiesiog vaikščioti vakarais pajūriu ir palydėti saulę“, – sako verslininkė Raimonda Čejauskienė.
O ypač Raimondai Atlanto vandenyno skalaujamoje saloje patinka maistas.
„Dirbu maisto srityje ir ta gurmaniškoji Tenerifė su juoda paelija, su aštuonkojais, su nuostabiai pagamintu maistu ir visais prieskoniais. Tai norisi ir pačiam paeksperimentuoti, pagaminti ir apsilankyti restoranuose“, – pasakoja R. Čejauskienė.
Tenerifės saule jau beveik keturis mėnesius mėgaujasi iš lietuviško karantino pabėgusi komunikacijos specialistė Ermita su dukromis Dorotėja ir Kornelija. Mergaitės visą šį laiką iš Tenerifės jungiasi į nuotolines pamokas Lietuvoje ir jau priprato prie to, kad dėl laiko skirtumo rytas joms prasideda labai anksti.
„Iš pat pradžių buvo tikrai sunku žiūrėti į vaikus, kurie keliasi 5 valandą ryto, kai pas mus dar tamsu, ir jau sėdi pamokose, bando spręsti sudėtingus matematikos uždavinius, kai tos akys dar užmerktos“, – kalbėjo komunikacijos specialistė Ermita Kirdeikytė.
„Bet užtat mums anksčiau baigiasi pamokos, tai yra pliusas. Iš karto, kai baigiasi pamokos, mes paruošiame namų darbus ir po to galime veikti, ką norime, ir tai yra tikrai smagiau nei būti Lietuvoje uždarytiems ir nieko neveikti“, – teigia dvylikametė Dorotėja.
Paruošus pamokas galima traukti į žirgyną, teniso kortus, golfo laukus ar tiesiog prie vandenyno. Ermita sako, kad su dukromis Tenerifėje jau jaučiasi kaip namuose.
„Dabar mes pakeitėme lokaciją, išsikėlėme aukštai gyventi į kalnus su labai gražiu vaizdu į visą salą, bet į tą vietą, kur paprastai gyvena vietiniai. Tai jau save priskiriame prie tokių. Bet pastarosiomis dienomis tas žmonių antplūdis tikrai pasijautė“, – sako E. Kirdeikytė.
Tas antplūdis Tenerifėje, apie kurį kalba Ermita, tai ne užsienio turistų, o lietuvių, kurie Kanarų salyną pastaruoju metu itin dažnai renkasi vadinamosioms „darbostogoms“.
„Jau tikrai nebe kas antras. Paplūdimyje aplinkui girdėti tik lietuviški balsai, lietuviškos muzikos, restoranai prisitaiko prie lietuviškos rinkos spausdindami lietuviškus meniu. Mes net draugų kompanijoje juokiamės, kad šią salą turbūt visiškai baigia okupuoti lietuviai“, – pasakoja E. Kirdeikytė.
Žiemą lietuvių Tenerifėje ir taip netrūko, tačiau ypač padaugėjo, kai nuo vasario pradžios salą jau galima pasiekti ir tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus.
„Ganėtinai paprasti reikalavimai patekti į Kanarų salas, lengva pasilikti ilgesniam laikui, nes tai yra ES, nesudėtingas susisiekimas ir mažas laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Kanarų salų, todėl kad vis dėlto daugelis lietuvių vis dar turi darbuotis lietuvišku darbo metu“, – teigia „Makalius“ Rimvydas Širvinskas.
Kelionių organizatoriai sako, kad bilietus į Tenerifę lietuviai tiesiog šluoja negailėdami už juos nuo 500 iki 700 eurų, o neretai bilietą įsigyja tik į vieną pusę.
„Bilietus iš tiesų įsigyja labai greitai. Pradėjome pirmus skrydžius vasario 5 d. ir šio mėnesio skrydžiams turime belikusias vos keletą vietų. Maždaug pusė per pusę žmonės pasiskirsto tie, kurie perka kelionių paketus jau organizuotus, ir tie, kurie įsigyja tik skrydžius“, – kalbėjo „Novaturo“ atstovė Dovilė Zapkutė.
Be atgalinio bilieto namo į kitą Kanarų salą – Fuerteventūrą – sausio pabaigoje su vyru atvyko ir interjero dizainerė Diana. Ji sako, kad karantinas Lietuvoje įgriso, tad todėl tiesiog susikrovė lagaminą ir atskrido ten.
„Dirbau, dirbau, dirbau ir pastebėjau, kad mano produktyvumas ir nuotaika pradėjo smarkiai lenktis į blogąją pusę. Ir supratau, kad reikia kažko imtis. Ir keli dalykai galėjo nutikti mano gyvenime. Aš galėjau užsirašyti pas psichologą kiekvieną savaitę arba pasielgti taip, kad pati aplinka mane skatintų dirbti, kurti, gyventi, sportuoti, tiesiog geriau jaustis“, – sako interjero dizainerė Diana Pečiulevičienė.
Anot Dianos, namuką prie vandenyno Fuerteventūroje išsinuomoti galima už 500 eurų mėnesiui. Mašiną už 250 eurų, o maistas net pigesnis nei Lietuvoje. Dianai netrukdo ir tai, kad viešose vietose reikia dėvėti kaukes, o nuo 22 valandos įsigalioja komendanto valanda.
„Visai anksti einame ilsėtis ir keliamės su saule, nes kažkaip vat pati gamta padiktuoja tokį ritmą. Sala yra labai sportiška, tai visai užsikrečiame idėja judėti. Dienos tiesiog lekia. Man atrodė, kad gal net norėsis ilsėtis, bet iš tikrųjų atsirado toks produktyvumas. Gal dėl saulės?“ – pasakoja D. Pečiulevičienė.
Tuo metu vos prieš kelias dienas į Fuerteventūrą atvykusi pardavimų vadovė Žydrūnė ten dar tik „apšyla“ kojas.
Kanaruose įsikūrę lietuviai neatsistebi, kad šiuo metu lengviau pasiekti už daugiau kaip 4000 kilometrų esančias salas nei Lietuvoje aplankyti kitame mieste gyvenančius artimuosius.
