Tyrimas parodė, kad įvertinus ir nelegalaus alkoholio suvartotą kiekį, 2017 m. vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko 13,97 litro grynojo alkoholio. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenys rodė, kad vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 12,3 litro legalaus alkoholio – 0,9 litro mažiau nei 2016 metais (13,2 litro).
Tyrimo metu klausinėta apie paskutinę savaitę bei išgertą alkoholio kiekį, dažnumą. Tad taip tyrimo metu bandyta išsiaiškinti geriančiųjų elgseną.
Vilniaus universiteto docentė Vita Karpuškienė išskyrė, kad antrus metus iš eilės tyrimas atskleidė, kad girtauja tik kiek daugiau nei 4 proc. lietuvių. Pagal tyrimo duomenis, šie asmenys išgeria 26 proc. viso suvartojamojo alkoholio.
„Daugiausia litrais suvartojama alaus – 76 proc. Tyrimo metu išskyrėme vartotojų grupes: tie kurie vartoja daug ir dažnai (girtaujantys), kurie vartoja dažnai, bet dvigubai daugiau ir vartojantys progomis bei ketvirtoji grupė – nevartojantys iš viso. Mūsų tyrimas parodė, kad ta kasdien daugiausia vartojanti grupė iš esmės nesumažėjo. Nuo 2,6 iki 3,3 proc. išaugo grupė, kuri geria kasdien. Sumažėjo ta grupė, kuri vartoja ne kasdien, bet pakankamai dažnai 2–4 kartus per savaitę. Sumažėjo ir grupė kuri vartoja kartą per savaitę. Tačiau iš esmės matosi, kad geriama dar rečiau, nors ir 2016 m. buvo geriama retai“, – kalbėjo VU mokslininkė.
Lyginant 2016 ir 2017 apklausų rezultatus, per metus girtaujančių dalis, į kurią įeina tiek geriantys kasdien, tiek kelis kartus per savaitę, sumažėjo nuo 4,9 proc. Iki 4,2 proc., tačiau būtent ši dalis ir sukelia daugiausia socialinių problemų. Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė girtaujančių asmenų per pastaruosius 12 mėnesių buvo įsivėlę į muštynes ar kitas smurtines situacijas.
Tiesa, iš viso negeriančių dalis taip pat sumažėjo keliais proc.
„Lietuviai geria retai, bet geria gausiai. Tyrimas atskleidė, kad visos grupės švenčių metu piktnaudžiauja alkoholio. Tokia problema, kad švenčių tradicija tokia yra ir į tai reikia atkreipti dėmesį, tuo labiau, kad apklausoje buvo klausimas dėl ko geriate ir labai daug kas atsakė, kad tokia jau ta švenčių tradicija“, – kalbėjo V. Karpuškienė.
Pagal gyvenvietes matyti, kad girtaujančių dalis kaime sumažėjo daugiausia, nors labai girtaujančių mažėjo ir miestuose. Girtaujantys dažniausiai geria stiprųjį alų ir spirituotą vyną. Viskis, konjakas, vynas – labiau proginių vartotojų gėrimai. Tuo tarpu silpną alų vartoja visos grupės, atskleidžia tyrimas.
Tyrime taip pat įtraukta nelegalaus alkoholio vartojimas. Jis dominuoja girtaujančiųjų grupėje ir daugiausia vartojamas kaimuose.
„Yra diskusija, kad Lietuvoje labai prieinamas alkoholis, turint omenyje prekybos vietas. Daugiausia skaičiuojama išduotų licencijų skaičiumi tūkstančiui žmonių, tai tie skaičiai paslinkti, nes tos licencijos nepanaikinamos, išvada daroma tokia, kad pardavimų taškų skaičius Lietuvoje taip didelis, bet kiek realiai veikiančių tai skaičius, nėra toks didelis ir nelabai skiriasi nuo kitų šalių“, – kalbėjo docentė.
Girtaujančiojo portretas
Mokslininkai iš atlikto tyrimo nupiešia, kaip atrodo girtaujantis Lietuvos gyventojas. Tai dažniausiai yra vyras (87 proc.) vyresnis nei 50 metų (49 proc.). turintis vidurinį (61 proc.) arba nebaigtą vidurinį (17 proc.) išsilavinimą, neretai neturintis darbo (bedarbis – 35 proc.), pajamos mažesnės nei 600 eurų per mėnesį (38 proc.), 32 proc. jų yra išsiskyrę, dauguma (59 proc.) savo finansinę padėtį apibūdina kaip blogą.
„Intensyvesnį alkoholio vartojimą labiau lemia dvasinių–psichologinių ir socialinių problemų visuma, t.y. dominuoja nespecifikuoto streso įtaka arba su darbu susijusių problemų įtaka (darbo keliamas stresas), dvasinės tuštumos jausmas, gyvenimo prasmės pojūčio trūkumas. Beveik pusė girtaujančių asmenų teigia besirenkantys alkoholį iš neturėjimo ką veikti – daugiau nei trečdalis jų neturi mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo, didžioji dauguma niekada nesportuoja“, – tyrimo atskleistas alkoholio vartojimo priežastis vardina VU mokslininkė doc. dr. Aušrytė Rastenienė.
„35 proc. bedarbiai iš jų 42 proc. dirba savarankiškai, fizinį darbą, prie ūkio. Dar 17 proc. iš girtaujančiųjų yra pensininkai, bet visi žinome, kokios tos pensijos“, – pridėjo A. Rastenienė, kalbėdama apie darbo problemas, kurios išskiriamos, kaip priežastis gerti.
Tiesa, dar pridedama, kad vertinant priežastis dėl ko geriama, labai maža dalis nurodė, kad gertų dėl matomos reklamos.
Su girtavimo problemomis daugiausiai susiduria kaimo gyventojai. Kaimo vietovėse girtaujančių asmenų kone dvigubai daugiau nei miestuose: kaime – 5,7 proc. (2016 m. – 8,5 proc.), mieste – 4,1 proc. (4,6 proc.), didmiestyje – 3,2 proc. (4,2 proc.). Šią problemą patvirtino ir į tyrimą integruota UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ atliekamo darbuotojų blaivumo monitoringo analizė: neblaivių darbuotojų skaičius kaimo vietovėse 3,6 karto didesnis nei miestuose.
Išskirtiniai girtaujančiųjų gėrimai – tai spirituotas vynas ir stiprus alus: šie asmenys išgeria 92 proc. spirituoto vyno, 59 proc. stipraus alaus, taip pat didžiąją dalį nelegalių gėrimų.
Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje alkoholiniais gėrimais prekiaujama 3691 parduotuvėje ir 3826 viešojo maitinimo vietose.
„Mes esame buitiniai alkoholio vartotojai, tai reiškia kad geriame daugiausia namuose. Mažai einama gerti į barus ar restoranus. Po alkoholio vartojimo namuose ir bare, rikiuojasi trečia vietą – viešos vietos, kaip kaime ar parke.
Kadangi mes daug namuose švenčiame. Svarbu, ar tas pavyzdys turi įtaką ir formuoja tam tikrą šventimą. 24 proc. iš girtaujančiųjų asmenų nurodė, kad jų šeimoje būdavo dažnai geriama. Tad įpročio formavimuisi matoma, kad šeima daro labai didžiulę įtaką alkoholio vėlesniam vartojimui“, – komentavo A. Rasteinienė.
Daugiau kaip trečdalis girtaujančiųjų asmenų vartoja alkoholį nuo ryto ir trečdaliui yra tekę pirkti ar vartoti degtinę plastmasiniame indelyje.
Bando atsisakyti, bet nepavyksta
Pasak A. Rastenienės, gyventojai suvokia savo įpročius. 22 proc. iš girtaujančiųjų asmenų supranta girtavimo problemą ir bandė atsisakyti, tačiau jiems nepakako turimos aplinkos pakeisti savo įpročius.
Tyrimo duomenimis 16 proc. reguliariai alkoholį vartojančių asmenų per metus bandė atsisakyti (sumažinti) alkoholinių gėrimų vartojimą.
„Tai reiškia, kad reikšminga dalis girtaujančių supranta savo girtavimo problemą, suteikus tinkamą pagalbą galime tikėtis, kad problema bus išspręsta ar bent sumažinta“, – sako VU mokslininkė doc. dr. V. Karpuškienė.
Alkoholį vežasi į Lietuvą
Tyrimo metu gyventojai buvo apklausti, kokį alkoholį vežasi iš kitų šalių į Lietuvą. Pasak VU mokslininkės, 62 proc. parsiveža alaus, 72 proc. stipriųjų gėrimų. Tirta ir asmenimiams vartojimui, kiek parsivežama litrais.
Iš atsakymų matyti, kad alaus beveik 9 litrai su kiekvienu atsivežimu parsivežama, vyno putojančio vyno 4,26 ir stirpriųjų gėrimų – 2,85 litro.
„Žinant, kaip arti Lenkija ir Latvija ir jei kasdien nevartoji tai gali nuvažiuoti, nusipirkti ir turėsi bare“, – teigė A. Rastenienė.
Anot jos, mokesčiais neapmokestinamas alkoholis, atsivežamas iš kitų šalių, skatina girtavimą.
„Lietuva maža šalis per porą valandų gali nuvažiuoti į kaimyninę šalį ir nusipirkti, jei nesi girtuoklis kasdieninis, tik per šventes, tai gali nuvažiuoti ir prisikrauti bagažinę. Čia labiau jau ekonominė problema, kaip tai veikia mūsų įplaukas į biudžetą , kiek biudžetas priranda ir ar, tie griežti reikalavimai duoda tokių pasekmių kokių laukiame“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Teigia, kad alkoholio vartojimas mažėja ne dėl valdžios draudimų
Kadangi apklausa lapkritį atlikta, mokslininkės pabrėžia, kad įtakos rezultatams priimti nuo šių metų Alkoholio kontrolės sprendimai įtakos dar neturėjo, kaip reklamos draudimas, pardavimo laiko sutrumpinimas, ar legalaus amžiaus kartelės pakėlimas. Tiesa, įtakos jau turėjo akcizų politika.
„Tai manau, kad ilgalaikė tendencija ir tai, kad jau šešis metus, jau nuo 2012 metų nuolatos mažėja alkoholio suvartojimo statistiniai duomenys. Tai ilgalaikė teigiama tendencija, užkilusios kainos taip pat sumažino vartojimą. Be to, Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) žinia, kad mes daugiausiai išgeriantys sujudino ir žmonės atkreipė dėmesį ir, kad tai priklauso nuo mūsų“, – kalbėjo V. Karpuškienė.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pridėjo, kad iš tyrimo matyti, jog vienoks ar kitoks apsunkinimas įsigyti alkoholinių gėrimų Lietuvoje neužkirs kelio įsivežti gėrimų iš kitur. O taip pat ir akcizų politika galėjo ne visiškai paveikti, nes labiausiai girtaujanti grupė perka pigiausius gėrimus.
„Kitas dalykas, pats požiūris į girtavimą. Pastaruoju metu visuomenėje vykusi diskusija parodė, kad veiksmingesnės ne pačios priemonės priimtos alkoholio kontrolės, bet pati diskusija. Tai suaktyvino ir iškėlė pačią problemą visuomenėje, buvo nemažas laiko tarpas, kai visi apie tai galvojo ir svarstė. Problema tapo aktuali, tai prisidėjo prie pozityvo keičiantis mūsų mentalitetui ir požiūriui į alkoholį. Pradeda labiau vystytis žmonių dalis, kurie sako kad nėra gerai gerti, nėra šaunu. Daugėja žmonių, kurie sąmoningai atsisako alkoholio“, – teigė V. Sutkus.
Apibendrindamas jis kalbėjo, kad girtavimas nėra visuotinė problema, girtauja ne tauta, o konkretūs žmonės susiduria su konkrečiomis gyvenimo problemomis ir ilgai nerasdami išeities, griebiasi alkoholio.
„Valstybė turi padėti išspręsti įsisenėjusiais Lietuvos gyventojų bėdas, turi padėti šiems žmonėms atsisakyti girtavimo. Padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams valstybė gavo daugiau pajamų. Reikėtų jų daugiau skirti ir girtaujančių asmenų gydymui, psichologinei pagalbai. Taip pat norime atkreipti dėmesį į kitą įsisenėjusią problemą – milžiniški pinigai, kurie šiuo metu nerezultatyviai panaudojami Darbo biržos organizuojamiems kursams ir seminarams, turėtų būti skiriami realioms perkvalifikavimo programoms. Tokiu būdu ne tik pagerinsime bendrą situaciją darbo rinkoje, bet ir pasieksime, kad nuo alkoholizmo išsigydę ir naujų profesinių kompetencijų įgiję asmenys taptų konkurencingi darbuotojai“ – teigia. V. Sutkus.
Tyrimą „Alkoholio vartojimas Lietuvoje“ Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atliko VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai. Tyrimas atliktas 2017 metų lapkričio – 2018 metų gegužės mėnesiais, jo metu „Baltijos tyrimai“ asmeninio interviu respondento namuose būdu apklausė 1120 žmonių, įskaitant asmenis iš socialinės rizikos šeimų. Taip pat tyrime naudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ duomenys.
Tyrimas atliktas siekiant identifikuoti konkrečias alkoholizmo problemas Lietuvoje ir palyginti kaip keičiasi vartojimo įpročiai, jo metu detaliai nagrinėti alkoholio vartojimo įpročiai ir apimtys skirtingose socialinėse grupėse, tirtas girtaujančių asmenų elgesys, gyvenimo būdas, nagrinėtos alkoholizmo priežastys
