„Projektas „Mėlynųjų Vandenų mūšio 650–osios metinės“ svarbus ne tik Ukrainai ir Lietuvai, bet apskritai visai Europai. Mėlynųjų Vandenų mūšis – tai įvykis, nulėmęs civilizacijų susiskaldymą. Per 200 savo egzistavimo metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) paliko pėdsaką Europoje. Mes kartu kūrėme europinės civilizacijos vertybes.
Tai ir trys Lietuvos statutai, parašyti senąja ukrainiečių kalba – teisinės valstybės konstitucijos prototipas. Tai – pats ryškiausias religinės ir nacionalinės tolerancijos pavyzdys. Šis projektas ne tik istorinis, turistinis, politinis, bet pirmiausia viso regiono europinių šaknų gilinimas. Tai atsakymas į klausimą: „Kodėl mes esame europiečiai?“ „Todėl, kad čia buvo LDK.“ – savo kalboje prieš kurį laiką yra pabrėžęs Lietuvos ambasadorius Kijeve Petras Vaitiekūnas.
Dar laukia savo eilės
Projekto „Mėlynųjų Vandenų mūšio 650–osios metinės“ koordinatorius Tomaš Koševski Balsas.lt pabrėžė, kad dalis išsikeltų uždavinių jau įgyvendinta, o kiti planai dar tik laukia savo eilės. „Tarp planų ir to, kas jau yra padaryta – svarbu paminėti realius darbus, kuriuos atlikome be jokių fondų ar rėmėjų, kurių neturėjimas dažnai tampa „nieko nedarymo“ priežastimi“, – sakė T. Koševski.
Prie svarbesnių darbų buvo paminėtas Giedriaus Kazimierėno, vieno žymiausių dabartinės lietuvių intelektualiosios tapybos meistrų paveikslų LDK Istorijos tematika, tarp kurių pagrindinis – „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“, parodos organizavimas Lietuvoje, Ukrainoje ir Belgijoje.
„Taip pat norisi pabrėžti projektui specialiai suburto teatro „Savi“ (spalio 10 d. buvo švenčiamas pirmas teatro gimtadienis) muzikinio spektaklio „Algirdas“ pasirodymą. Planuose kartu su prof. G. Kazimierėno paveikslų paroda parodyti muzikinį spektaklį Kijeve, Jaltoje, Briuselyje“, – pasakojo T. Koševski.
Istorinio projekto autoriai pasidžiaugė, kad jiems netrūksta ir solidžių institucijų dėmesio. Pavyzdžiui, Rasos Gečaitės leidinį jaunimui (pasakojantį apie Lietuvos istoriją) Lietuvos Respublikos premjero kanceliarijos įpareigojimu padės išplatinti švietimo ir mokslo ministerija.
„Pagrindinis projekto tikslas – naujojo Europos Sąjungos elito formavimas, pagrįstas LDK tradicijomis, kultūriniu ir intelektualiniu paveldu“, – apibendrino T. Koševski. Prie šio istorinio projekto aktyviai prisijungė Pagėgių bendruomenė, kuri susibūrusi į darnų kumštį apsilankė Ukrainos sostinėje Kijeve. Apie šią viešnagę Balsas.lt sutiko papasakoti Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius.
Pagėgių bendruomenė Kijeve (Organizatorių nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
– Kokie buvo Pagėgių bendruomenės tikslai lankantis Kijeve? – Balsas.lt pasiteiravo E. Inciaus.
– Pagėgių bendruomenė aktyviai dalyvauja Mėlynųjų vandenų 650 metų pergalės paminėjimo veikloje. Šia proga 2012 metų liepos 6 dieną, minint valstybės dieną ir Mindaugo karūnavimą, tradicinio renginio metu ant Rambyno kalno buvo parodytas Eglės Grigalaitytės režisuotas muzikinis spektaklis „Algirdas“. Pagėgių bendruomenės nariai nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio paskatinti šio projekto nuoširdžiai domisi, kas vyko 1362–1363 metais, kodėl šiandieną Lietuvos ir Ukrainos istorikams šis mūšis yra svarbus, visi supranta, kad yra daug neatsakytų istorijoje klausimų, baltų dėmių.
Pagėgių bendruomenės nariai dalyvaudami įvairiuose projektuose, ieškojo galimybių nuvykti į Ukrainą, susipažinti, pabuvoti tose vietose, kur galbūt vyko istoriniai įvykiai, siejami su Algirdo istoriniu laikotarpiu. Taip pat turėjome tikslą susipažinti su Ukrainos gyventojų buitimi, etnokultūra, jos poveikiu kaimo plėtrai. Mus labai domino kulinarinis paveldas. Ukrainos etnokultūra labai turtinga, o kulinarinis paveldas ne tik turtingas, bet ir skanus, o ypač gardūs ukrainietiški sūdyti lašiniai.
Pagėgių bendruomenė Kijeve (Organizatorių nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Pats projekto pavadinimas „Geros tarptautinės partnerystės praktikos sklaida“ kalba apie tikslus, t.y. užmegzti tarptautinius ryšius, dalintis patirtimi žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, analizuoti etnokultūros centrų įkūrimo galimybes, kaimų atnaujinimą ir plėtrą, vietos projektų gamybą bei realizavimą. Taip pat aplankyti kaimus, kuriuose veikė etnokultūros centrai.
Tačiau dėl laiko trūkumo, nes seminaras tęsėsi tik 3 dienas, negalėjome aplankyti daugiau istorinių vietų. Labiausiai reikėjo įvykdyti programą numatytą „Pagėgių bendruomenės“ projekte „Geros tarptautinės partnerystės praktikos sklaida“. Spalio 10 dieną susitikome su Ukrainos atstovais.
Pagėgių bendruomenė Kijeve (Organizatorių nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Istorikas, dr. Rostislavas Segeda, dar kartą supažindino seminaro dalyvius su trijų dienų programa. Spalio 11 dieną, iki išvykstant į „Gončaro“ muziejų–etnokultūros centrą, ryte nuo 8–9 valandą seminaro dalyviai lankėsi Lietuvos Respublikos ambasadoje Ukrainoje, kur buvo pristatytas Pagėgių bendruomenės projektas. Apsilankymas ambasadoje padėjo įgyvendinti vieną iš projekto tikslų – užmegzti tarptautinius ryšius su organizacijomis (juridiniais asmenimis) veikiančiomis etnokultūros, kaimo plėtros, istorijos srityje.
Mūsų bendruomenė tikisi, turi noro ir planų, į Lietuvą ir Pagėgius pasikviesti ukrainiečių delegaciją. Jei taip pavyktų padaryti, planuojame kviesti ir norėtumėme sulaukti Ukrainos delegacijos, jau kitais metais t.y. 2013 metais, liepos 6 dieną, tradiciniame Pagėgių bendruomenės renginyje, dviračių žygyje, minint Valstybės dieną ant Rambyno kalno.
Suprantama, norint šiuos tikslus pasiekti, galbūt reikėtų daugiau laiko, nes labai daug pamatėme ir susipažinome su Ukrainos gyventojų senovės buitimi (nuo XI a. imtinai), o diskusijoms, dialogui ir aptarimams labai trūko laiko. Tačiau manome, kad tai padarysime Lietuvoje, atvykus Ukrainos delegacijai į mūsų šalį.
Be įvardytų tikslų projekte buvo numatyti ir prioritetai, t.y. bendruomeniškumo ir savanorystės skatinimas. Šie prioritetai kelionės metu yra aukso vertės, tokie jie ir buvo. Važiuojant 20 valandų, autobuse reikalinga didžiulė tolerancija vienas kitam, dėkingas kiekvienam bendruomenės nariui, už tai, kad nė vienam iš jų šios savybės nepritrūko.
– Kaip vertinate susitikimą su ambasadoriumi? Kokių minčių turite dėl tolesnio bendradarbiavimo?
– Susitikimas su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Ukrainoje P. Vaitiekūnu bei kitais ambasados darbuotojais buvo labai šiltas, nuoširdus bei naudingas, nes ambasadorius bendraudamas su seminaro dalyviais Ukrainoje nuoširdžiai pažadėjo visokeriopą paramą palaikant esamus ir užmezgant naujus tarptautinius ryšius tarp Ukrainos ir Lietuvos organizacijų veikiančiomis etnokultūros, istorijos ir kitose panašiose srityse.
Pagėgių bendruomenė Kijeve (Organizatorių nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
– Trumpai apie įspūdžius iš paties Kijevo? Kas stebino labiausiai? Kaip vertinate tenykštes gyvenimo sąlygas?
– Kijeve galbūt stebino tai, kad mieste beveik nesimatė suvargusių žmonių, visi nei labai pasipuošę, nei nuskurę, tačiau ir moterys, ir vyrai atrodė labai pasitempę. Stebino, kad automobiliai nestatomi gatvėje, kadangi ten nėra automobilių stovėjimo aikštelių, o sustabdžius ir palikus šalikelėje atsirastų didžiuliai kamščiai. Todėl visi lengvieji automobiliai statomi labiau ant žmonės vaikščioti skirtos dalies.
Pagėgių bendruomenė Kijeve (Organizatorių nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Ukrainos kolegos klausė ar mūsų tai nestebina, sakau stebina, bet nepykina, gal net įdomu, o jie sako, kad juos tai labai erzina, jog reikia apeiti įžūliai pastatytus prabangius automobilius. Tuo tarpu Pagėgių bendruomenės nariai man pasakojo, kad labai maloniai buvo nustebinti, jog paklausus, kur kas yra, ukrainiečiai mielai paaiškindavo ir net siūlydavosi padėti nueiti bei parodyti tą vietą. Tai rodo jų pagarbą Kijevo miesto svečiams ir meilę savo miestui.
Keitė civilizacijos žemėlapį
Istorikas Tomas Baranauskas kalbėdamas apie Mėlynųjų Vandenų mūšį akcentavo, kad tai buvo pirmoji didelė pergalė prieš Aukso ordą, po kurios ši niekada neatgavo nei buvusios galios, nei prarastų teritorijų. „Tai buvo visos Vidurio ir Rytų Europos mastu reikšminga pergalė. Mėlynųjų Vandenų mūšis ir su juo susijusi 1362 m. karinė kampanija lėmė didžiausią Lietuvos valstybės išsiplėtimą per visą jos istoriją (prie Lietuvos valstybės buvo prijungtos Podolės, Kijevo žemės). Sėkmingas teritorijos plėtimas pietuose ir rytuose leido Lietuvai sutelkti didesnes jėgas kovų su kryžiuočiais fronte ir apginti savo laisvę sunkiausiu tų kovų laikotarpiu“, – pasakojo T. Baranauskas.
Anot istoriko, Mėlynųjų Vandenų mūšis pakeitė ne tik valstybių, bet ir civilizacijų ribas: „Tuo metu dar pagoniška, Lietuvos valstybė Rusios žemėse gynė krikščionišką Rusios civilizaciją ir praplėtė jos ribas musulmoniškos totorių civilizacijos įtakoje buvusių žemių sąskaita. Todėl galima sakyti, kad Mėlynųjų Vandenų mūšis keitė civilizacinį Europos žemėlapį.“
Projektą inicijavo Kijeve 2011 metų kovo mėnesį nepaprastas ir įgaliotasis LR Ukrainoje ambasadorius Petras Vaitiekūnas ir Aleks Karpov, Belgijos organizacijos, skatinančios bendradarbiavimą tarp Rytų ir Vakarų Europos, prezidentas.
Lietuvoje nuo 2011 metų birželio mėnesio tarptautinį projektą „650–osios Mėlynųjų vandenų mūšio metinės“ vykdo Viešoji įstaiga „Belovedsky“.
Projekte dalyvauja Lietuvos, Ukrainos ir Europos valstybinės institucijos, mokslo ir visuomeninės organizacijos, kultūros ir meno veikėjai bei turizmo sferos atstovai.
