Valdovų rūmų statybininkai, projektuotojai ir Seimo nariai vakar vardijo įvairias pinigų sumas, kokių gali prireikti šiai amžiaus statybai pabaigti: 32, 200 ar net 400 mln. litų.
Karaliai buvo apgauti
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje jau daugiau nei metus pluša kelios dešimtys administracijos darbuotojų ir muziejininkų, tačiau kada ši įstaiga atvers duris lankytojams, nežinia.
Praėjusių metų liepos 6–ąją, minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, simbolinė Valdovų rūmų atidarymo ceremonija užsienio šalių monarchams ir prezidentams tebuvo vėliavomis ir fanfaromis užmaskuota apgaulė.
Vakar Valdovų rūmai tebebuvo lygiai tokia pat apleista statybvietė kaip ir pernai, kai užsienio svečiams bandyta įteigti, kad tai – labiausiai reprezentacinis Lietuvos objektas.
Tuo įsitikino ir Seimo Audito komiteto nariai, suskubę savo akimis įsitikinti, ar rugsėjo mėnesį Valstybės kontrolės auditorių paskelbtos išvados byloja apie kraupią tiesą.
Auditoriai nustatė, kad net apie 250 mln. litų pabrangę Valdovų rūmai tebėra statomi vangiai, nesant galutinio darbų projekto, neatsiskaitant valstybei, už ką ir kaip leidžiami jos piliečių pinigai.
„Einame, nes man kuo toliau, tuo liūdniau darosi", – vakar savo nusivylimo neslėpė Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė, dar nespėjusi apeiti nė pusės Valdovų rūmų statybvietės.
Karaliams ir prezidentams pompastiškai jau pristatytose erdvėse vakar sukiojosi vos vienas kitas darbininkas.
Beveik 15 tūkst. kv.m ploto korpusuose Seimo narei Donaldai Meiželytei pakako ir dviejų rankų pirštų suskaičiuoti čia dirbančius statybininkus.
Nors jau išleista šimtai milijonų litų iš mokesčių mokėtojų kišenės, bene pusėje Valdovų rūmų korpusų nėra atlikti nei apdailos darbai, nei įrengtos inžinerinės komunikacijos.
„Čia niekas nepasikeitė nuo praėjusių metų vasaros", – stebėjosi parlamentaras Saulius Stoma, kuriam rūpėjo, kodėl iki šiol neveikia milžiniškus pinigus kainavusi Valdovų rūmų ventiliacijos sistema.
Butaforinės krosnys
Ekspozicijoms skirtų salių niekada nešildys ir koklinės krosnys, kurių kiekviena kainavo apie 150 tūkst. litų. Pagal Žemutinės pilies griuvėsiuose rastų istorinių koklių pavyzdžius kelių privačių bendrovių meistrų sumūryti įrenginiai bus tik butaforiniai, nes krosnys negali veikti dėl... muziejams taikomų priešgaisrinių reikalavimų.
„Galima ir namines šlepetes išsiuvinėti perlais ar briliantais, o ypač – padus, kad masažuotų pėdas", – vakar ironizavo parlamentarė Aurelija Stancikienė, žvelgdama į Valdovų rūmų menių grindų plyteles.
„Nepatikėsite, bet per vasaros atostogas šias plyteles rankomis gamino moksleiviai ir Valdovų rūmams jos buvo parduotos nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų už kvadratinį metrą, – sakė A.Stancikienė. – Tačiau mano mama “Dvarčionių keramikoje" jas kažkodėl sau įsigijo tik po 100 litų už metrą.
Labai keistai pabrango ir Valdovų rūmų krosnys. Dar pavasarį viena jų kainavo apie 120 tūkst., o dabar, pasirodo, jau 150 tūkst. litų. Aš manau, kad be dar 400 mln. litų šis objektas nebus baigtas".
Reprezentacinių rūmų salių lubos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingai – tarsi būtų išskobtos iš medžio masyvo.
Tačiau kalbėdami su Seimo nariais ir patys statybininkai vakar neslėpė, kad tai taip pat tėra apgaulė. Metalinės figūrinių lubų konstrukcijos tik apmuštos pigiomis pušų lentelėmis.
Vienos iš menių sienas puošia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes simbolizuojančių herbų plafonas–freska. Pasirodo, ši tapyba biudžetui atsiėjo 250 tūkst. litų vien todėl, kad darbą atliko pats brangiausias Lietuvos restauratorius.
„Mano žiniomis, freska buvo piešiama pagal trafaretą, todėl jeigu tai būtų darę Dailės akademijos studentai, ir būtų kainavę daug pigiau, ir jaunimas būtų jaustęsis prisidėjęs prie istorinių rūmų atstatymo", – “Respublikai" sakė A.Stancikienė.
Bažnyčios versliukas
Kitose menėse sienas kai kur taip pat puoš tokie pat medžio plafonai, dar aptraukti ir drobe. Tačiau be jokio piešinio, nes, vienos projektuotojos teigimu, “nėra siužeto".
Seimo nariai vakar itin įdėmiai apžiūrinėjo ir rūmų langus. Vieni stebėjosi, kodėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus turės priminti gana pigūs, net neprofiliuoti langai. Kiti svarstė, ar jų palangės iš drožlių, medžio, o gal apskritai tuščiavidurės?
Buvęs Pilių direkcijos, atsakingos už Valdovų rūmų statybą, vadovas Saulius Andrašūnas vakar parlamentarams pateikė tik vieną pavyzdį, kaip garavo amžiaus statyboms skirti pinigai.
Valdovų rūmams kadaise priklausiusiuose rūsiuose dar sovietmečiu buvo įrengti Paveikslų galerija paverstos Arkikatedros vėdinimo įrenginiai.
Bažnyčią grąžinus tikintiesiems, Vilniaus arkivyskupijos kurija tarsi tapo ir rūsių šeimininke. Už šias patalpas iš rūmų statytojų kurija nesigėdijo pareikalauti konkrečios sumos – 1,5 mln. litų.
„Bažnyčia valstybės atžvilgiu šiuo klausimu pasielgė tikrai nemoraliai, bet jūs man pasakykite, kada ji elgėsi moraliai?" – svarstė S.Andrašūnas.
Šį faktą patvirtino ir Valdovų rūmų rangovo – Panevėžio statybos tresto – statybos vadovas Aloyzas Bertašius. Jo teigimu, „kurija buvo tas vienintelis pardavėjas, kuris nesileido į jokias kalbas ir reikalavo tik aukso vertės kainos".
Nors buvęs Pilių direkcijos vadovas S.Andrašūnas pripažino, kad Valdovų rūmų vertė dabar yra apskaičiuota 2008 metų kainomis, kurias dabar perskaičiavus milžiniška suma sumažėtų apie 50 mln. litų, tačiau nei statytojai, nei projektuotojai parlamentarams vakar negalėjo paaiškinti, kodėl statybos pabrango net ketvirčiu milijardo litų.
Be daugybės „smulkių pabrangimų" vykstant statyboms ne ką mažiau atsiliko ir Valdovų rūmų projekto kaina. Nuo numatytų 6,3 mln. litų ji šoktelėjo iki 16 mln., tačiau dar ir šiemet tikriausiai nebus galutinio šio objekto projekto.
Projektavimo ir restauravimo instituto atstovas Algirdas Steponavičius vakar teigė, kad projektavimo darbai nuolat brango didinant rūmus – jų apimtis per dešimtmetį išaugo net ketvirtadaliu.
„Čia niekas nebaigta, projekto nėra ir nežinia kada bus, nes bet kurią minutę gali prisistatyti archeologai, kurie vėl viską apvers aukštyn kojomis", – apie didelę netvarką už 368 mln. litų vakar kalbėjo Valdovų rūmų statytojai.
Informacija
2000 m. Seimas priėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymą.
Rūmai neatstatyti iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio, darbai vyksta neefektyviai, nors tam skirta dvigubai daugiau pinigų, nei buvo numatyta.
Už tai atsakinga Kultūros ministerija neužtikrino tinkamo darbų organizavimo ir koordinavimo.
Vilniaus pilių direkcija neužtikrino, kad laiku būtų parengtas ir patvirtintas statinio projektas, laikomasi rangos sutarties reikalavimų, organizaciniai sprendimai būtų priimami laiku.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija neužtikrino kultūrinio rezervato, kaip teritorinio kultūros paveldo objektų komplekso su jame esančiomis nekilnojamosiomis ir kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, apsaugos ir tvarkymo.
Kultūros paveldo departamentas neužtikrino Žemutinės pilies teritorijoje vykdytų archeologinių tyrimų darbų ataskaitų pateikimo laiku – kilo grėsmė eksponuotoms autento liekanoms.
Lietuvos istorijos institutas tinkamai neatstovavo valstybės interesams pilių tyrimo centre “Lietuvos pilys", nors yra jo steigėjas ir dalininkas.
Valdovų rūmų kaina 2001–2010 m. padidėjo 3,63 karto nuo numatytos orientacinės 114 mln. 670 tūkst. iki 367 mln. 669 tūkst. litų.
Loreta Graužinienė – Seimo Audito komiteto pirmininkė:
Labai gerą, gražią istorinę idėją mes lietuviškai apauginome skandalais. Tai, ką šiandien pamačiau Valdovų rūmuose, man paliko labai slogų įspūdį – rezultato nematyti, nors jau išleista šimtai milijonų. Šiandien tampa aišku, kad be pusės milijardo litų Valdovų rūmų iki galo nepastatysime. Juo labiau kad gražūs ketinimai pakviesti lankytojus į ekspozicijas slepia kažkokius nemažus komercinius biznius.
Šių pinigų eikvojimą Ministrų kabinetas privalo spręsti aukščiausiu lygiu, nes iki šios dienos Valdovų rūmams didelės lėšos buvo skiriamos be jokio pagrindimo. Ir kol nėra galutinio projekto, yra puiki galimybė paslėpti didelių pinigų švaistymą. Tikiuosi, kad Generalinė prokuratūra bent vieną kartą apgins viešąjį interesą. Ji privalo tai padaryti.
Dalius Gesevičius – Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius:
Lietuvoje visą laiką mes stengiamės bet kurioje situacijoje surasti kaltininkus, tačiau ką mes šiandien sakytume, jeigu kitados nebūtų atstatyta Trakų pilis. Kas bus šioje vietoje po dvidešimties metų – juk visi vaikščios ir džiaugsis Valdovų rūmais.
Mes esame statybininkai, todėl nenagrinėjame tokių klausimų kaip valstybės apsisprendimas atkurti ir kadaise sugriautus Valdovų rūmus. Galime tik patarti, kaip šį objektą padaryti pigiausiai ir geriausiai. Ir ši statyba mums – tik prestižo reikalas, kuris, beje, yra tik nuostolingas. Trejus metus dirbome tik nuostolingai, darbai buvo nuolat stabdomi, projektas keičiamas, jo iki šiol ir nėra galutinio.
Julius GIRDVAINIS
