(papildyta 19:07) Vos perdavusi Europos Sąjungos (ES) Tarybos vairą, Lietuva nuo kitų metų sausio 1 dienos pradės pirmininkauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.
Į svarbiausią tarptautinę saugumo struktūrą dvejiems metams ketvirtadienį išrinktai Lietuvai 15 valstybių narių darbo organizavimo pareiga tenka pagal abėcėlę, BNS sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Ne tik tapome nariais dvejiems metams, bet nuo kitų metų sausio 1 dienos mėnesį laiko pirmininkausime Saugumo Tarybai – ši pareiga tenka pagal abėcėlę. Taigi jau kitą dieną, kai baigsis pirmininkavimas ES Tarybai, prasidės pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai“, – BNS telefonu iš Niujorko sakė ministras.
„Tai didžiulė Lietuvos sėkmė ir reikšmingas užsienio politikos pasiekimas, liudijantis mūsų diplomatijos brandą bei išaugusį tarptautinį valstybės prestižą“, – pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras pabrėžė, kad JT valstybių balsų dauguma Lietuvai suteikta teisė tapti JT Saugumo Tarybos nenuolatine nare yra didžiulė atsakomybė ir rimtas iššūkis valstybės diplomatinei tarnybai. „Mūsų visų laukia sunkus ir atsakingas darbas siekiant taikos pasaulyje bei stiprinant tarptautinį saugumą, bet aš neabejoju, kad mes esame pasirengę garbingai ir profesionaliai priimti visus – net sudėtingiausius – globaliosios diplomatijos iššūkius“, – teigė L. Linkevičius.
Kalbėdamas apie tikslus, ministras akcentavo Lietuvos siekį stiprinti mažų valstybių įtaką Saugumo Taryboje, Tarybos skaidrumą ir atvirumą. Ministras užtikrino, kad Lietuva pasirengusi konstruktyviai diskusijai su visais Tarybos nariais ir ketina aktyviai dalyvauti sprendžiant visus darbotvarkės klausimus.
„Lietuva nuosekliai gins kertines JT vertybes ir principus. Dirbdami Saugumo Taryboje ypatingą dėmesį skirsime prevencijai ir civilių apsaugai konfliktų zonose, ypač ginant moterų ir vaikų teises, kovai su seksualiniu smurtu kaip karo priemone, naujiesiems iššūkiams taikai ir tarptautiniam saugumui, taip pat skatinsime gerbti demokratiją, žmogaus teises ir teisės viršenybės principą – tiek valstybių viduje, tiek tarptautinių santykių srityje“, – akcentavo ministras.
Narystės svarbiausiame globalios politikos forume Lietuva siekė nuo 1996 m., kai pirmą kartą oficialiai pateikė paraišką užimti Rytų Europos šalių valstybių grupei skiriamą vietą. Nuosekliai tikslo siekusi Lietuva užsigrūdino pirmininkaudama Europos Taryboje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Demokratijų bendrijai, Europos Sąjungos Tarybai. Lietuva sėkmingai dirbo svarbiausių JT institucijų valdančiuosiuose organuose – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO), Ekonominėje ir socialinėje taryboje, Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA), Pasaulio sveikatos organizacijoje, Tarptautinėje darbo organizacijoje ir kitose institucijose.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius irgi džiaugiasi diplomatine Lietuvos pergale.
„Džiaugiuosi, kad šį reikšmingą siekį Lietuvos užsienio politikoje vainikavo sėkmė – tai mūsų šalies diplomatų ilgo darbo rezultatas. Dabar Lietuvos uždavinys - sėkmingai įgyvendinti įsipareigojimus, kurie mums patikėti, tapus JT Saugumo Tarybos nenuolatine nare: stiprinti tarptautinį saugumą “, - sako premjeras A.Butkevičius.
Lietuva sieks stiprinti mažų valstybių įtaką Saugumo Taryboje, Tarybos skaidrumą ir atvirumą. Narystės svarbiausiame globalios politikos forume Lietuva siekė nuo 1996 m., kai pirmą kartą oficialiai pateikė paraišką užimti Rytų Europos šalių valstybių grupei skiriamą vietą. Nuosekliai siekdama tikslo Lietuva užsigrūdino pirmininkaudama Europos Taryboje, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje, Demokratijų Bendrijai, Europos Sąjungoje. Lietuva sėkmingai dirbo svarbiausių JT institucijų valdančiuose organuose – UNESCO, Ekonominėje ir socialinėje taryboje, TATENA, Pasaulio sveikatos organizacijoje, Tarptautinėje darbo organizacijoje ir kitose.
Saugumo Tarybą sudaro 5 nuolatinės ir 10 nenuolatinių narių – iš viso 15 šalių. Kiekvienais metais, laikantis tolygaus geografinio paskirstymo principo, išrenkamos 5 naujos nenuolatinės narės. Šiemet 2014–2015 m. laikotarpiui išrinktos šios naujos narės: Čilė (Lotynų Amerikos ir Karibų šalių grupė); Saudo Arabija (Azijos šalių grupė); Čadas, Nigerija (Afrikos šalių grupė), Lietuva (Rytų Europos šalių grupė).