Prieš keturiasdešimt metų (sukaktis pirmadienį, gegužės 14 dieną) už Lietuvos laisvę susideginusio devyniolikmečio kauniečio Romo Kalantos auka nėra pakankamai suvokta ir įamžinta. Kitos laisvės kovos irgi prašosi adekvatesnio atminimo, teigia Vilniaus Universiteto istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis.
Ar viskas visuomenei pasakyta apie šį įvykį ir kokie svarbūs niuansai dar nėra žinomi?
Na, istorijoje turbūt niekada nebus taip, kad viskas būtų taip jau žinoma ir iki galo aišku. Šiuo atveju, kol kas žinomas ir sureikšmintas tik pats faktas – R. Kalanta susidegino. Man norėtųsi, kad būtų išryškinta ir kaip tai įvyko, kaipto link eita. Kad būtų išryškintos ir smulkios detalės.
Manote, kad R. Kalantos poelgis pakankamai įamžintas praėjus keturiasdešimčiai metų?
Gal aš koks cinikas ar atgyvena, bet man įamžinti šį žygdarbį norėtųsi klasikinio paminklo. Man tas ant žemės išlietas ir surūdijęs metalas Kaune, įvykio vietoje, kažkaip nesižiūri. Jeigu tai auka už Lietuvą, Tėvynę ir jos Laisvę, tai reikėtų kažkokio tikro memorialo, paminklo su postamentu ar pan. Tebūnie tai mano asmeninė nuomonė, kuria nieko nenoriu įžeisti. Jūs paklausinėkite visų, kas vaikšto po Kauno muzikinio teatro sodelį, praeina pro susidegino vietą. Ar jie tą surūdijusį metalo gabaliuką bent pastebi? Man, kaip istorikui, norėtųsi ir daugiau detalių, ir daugiau klasikinio įamžinimo.
R. Kalantos poelgis nebuvo naujiena sovietmečiu Rytų Europoje. Tuo laiku Čekoslovakijoje tai jau buvo padaręs Janas Palachas ir dar keli žmonės įkandin jo. Gal galite palyginti – kaip tokia auka ir jos atminimas apmąstyti ir įamžinti ten?
Dėl įamžinimo – negaliu pasakyti. Bet kuris toks susideginimas yra protestas. Sovietų laikais niekas tiksliai ir nežinojo, kas buvo įrašyta R. Kalantos paliktoje knygelėje. Iš principo tai yra protestas prieš sistemą, prieš režimą. R. Kalantos žygdarbis įtrauktinas į tą bendrą, jūsų jau paminėtą Rytų Europos kontekstą. Lietuva šio jaunuolio poelgiu pasakė, kad nori būti laisva. Tą parodė ir iškart po to įvykusios spontaniškos demonstracijos, suėmimai.
Šis žingsnis turėjo tarptautinį rezonansą?
Turėjo. JAV netgi buvo pastatytas paminklas šiai aukai įamžinti. Tiesa, tai padarė daugiausiai tenykščiai lietuviai. Pats laikas, kai susidegino R. Kalanta, nebuvo labai palankus tarptautinio konteksto prasme. Juk 1972–1973 metais kaip tik buvo šnekama apie atšilimą tarp Rytų ir Vakarų, panašius dalykus. Daugeliui ir Vakarų lyderių nebuvo patogu atsiminti Lietuvą, R. Kalantą, Lietuvos laisvę.
Kiek R. Kalantos auka pastūmėjo į priekį taikų pasipriešinimą sovietų režimui? Kiek, pavyzdžiui, paskatino tokius veiksmus, kaip Pabaltijiečių memorandumas, kurį parėmė ir įžymūs Rusijos disidentai?
Čia nuopelnas tiesiog absoliutus. Jei katalikišką priešinimąsi sovietams siejame su Katalikų bažnyčios kronikos leidimo pradžia, tai pilietinis pasipriešinimas prasideda su R. Kalanta. Paskui būtent ir atsiranda ir Helsinkio grupė, ir Lietuvos laisvės lyga, ir Pabaltijiečių memorandumas.
O pokario ginkluotą pasipriešinimą miškuose R. Kalantos auka kaip nors sieja su vėlesniu taikiu pasipriešinimu?
Čia viskas labai sudėtinga. Tie, kas už Lietuvos laisvę kovėsi miškuose, tikėjo, kad Vakarai nepadės ir neatkreips dėmesio, jei nesipriešinsime ginklu ir neparodysime, kad laisvės norime. Vėliau buvo gausybė jaunimo pogrindinių pasipriešinimo organizacijų. Vilniuje ir Kaune 1956 metais vyko demonstracijos. Sakyčiau, kad R. Kalantos auka žymi naują kovos pakopą. Partizaninis karas nedavė rezultatų, demonstracijos irgi. Tada jaunuolis asmeniškai ir drastiškai išsako, kad yra už Lietuvos laisvę. Jei kalbame apie patį laisvės siekį, tai be abejonės – sąsajos yra.
Minėjote, kad nesate patenkintas įamžinimu. Bet kitų Lietuvos laisvės kovų atminimas irgi nėra labai adekvačiai įamžintas. Na, bus dabar rodomas filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio“, dar yra „Vienui vieni“. Ko reikėtų dar?
Matote, man atrodo, kad būtent R. Kalantos auka yra palikta tarsi kažkur nuošalėje. Visi tarsi žino, bet neatkreipia dėmesio, nesuvokia reikšmės. Man čia norėtųsi ne proginio filmo, o tiesiog rimto ir solidaus, būtinai klasikinio memorialo. Pasikartosiu, bet surūdijęs ir lapais apneštas metalo gabaliukas (gal dabar nuvalė jubiliejaus proga), neatrodo pakankamas.
Bet juk R. Kalantos atvejis ne vienintelis. Tarp buvusių KGB rūmų ir Muzikos akademijos Vilniuje yra žmonių sunešti akmenukai. Lukiškių aikštėje lentelė tai tam, tai kitam. Gal tai bendra problema?
Tikrai taip. Jei jau nutarta, kad sostinės Lukiškių aikštė sietina su tautai svarbiomis datomis, tai vėlgi reikia rimto ir solidaus memorialo. Aš suprantu tremtyje buvusius žmones ir jų pastangas, tačiau mums nereikėtų, kaip savo laisvės kovas gerbiančiai valstybei išsiskaidyti iki paskirų akmenukų.Tiek Kauno muzikinio teatro sodelyje, tiek Vilniaus Lukiškių aikštėje reikia solidžių memorialų ir taškas.
*****
Balsas.lt primena, kad 1972 m. gegužės 14 d. vidurdienį R. Kalanta sodelyje apsipylė benzinu, šūktelėjo „Laisvė Lietuvai!“ ir užsidegė. Po keliolikos valandų ligoninėje mirusio R. Kalantos knygelėje buvo rastas įrašas „Dėl mano mirties kaltinkite tik santvarką“.
Po šio įvykio Kaune kilo spontaniškos demonstracijos už Lietuvos laisvę ir prieš sovietų režimą, kurias brutaliai malšino ne tik sovietinės milicijos, bet ir kariuomenės pajėgos. 2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. 2005 m. R. Kalantai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.
R. Kalantos atminimui skirti renginiai, į kuriuos dar galite spėti:
– Kaune:
17 val., VDU menų galerija „101“ (Laisvės al. 53) .Parodos , skirtos Modriui Tenisonui atidarymas.
Gegužės 13 d. (sekmadienis)
12 val., Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salė (Žemaičių g. 31a). Poezijos ir muzikos valanda „Laisvės pavasariui atminti".
Gegužės 14 d. (pirmadienis)
8–8.45val., Pilietinė pamoka miesto ugdymo įstaigose ,,Laisvės pavasaris";
11val., „Laisvės alėja – Laisvės kelias". Eitynės su fakelais Vytauto pr. nuo Lietuvos švietimo istorijos muziejaus (Vytauto pr. 52), Laisvės al. iki R. Kalantos žūties vietos;
12 val., IX forto muziejus (Žemaičių pl. 73). Popietė, skirta Romo Kalantos žūties metinėms;
12 val. Veršvų vidurinė mokykla (Mūšos g. 6). Renginys „Uždegęs laisvės ugnį širdyse";
12 val., Muzikinio teatro sodelis. Atminimo valanda „Kauno pavasaris„. Dalyvauja Lietuvos Respublikos ir miesto vadovai, R. Kalantos artimieji, Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“;
13 val., Romainių kapinės. Romo Kalantos kapo lankymas;
16 val., Muzikinio teatro sodelis. Miesto ugdymo įstaigų ir „Šokis.lt“ improvizacija ,,Laisvės pavasario šaukliai“;
17 val., Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos mažoji salė ( Laisvės al. 57). Atminimo valanda skirta Romui Kalantai. Nežinomo poeto eiles iš knygelės „Aukos ugninis kryžius" skaitys aktorė Kristina Kazakevičiūtė;
17 val., Romo Kalantos namas (Panerių g. 34) – Muzikinio teatro sodelis. Bėgimas „Laisvės keliu".
18 val. Muzikinio teatro sodelis. Kūrinio styginiam orkestrui ir sintetiniams instrumentams „Laisvės šuoras" premjera. Dalyvauja VDU muzikos akademijos styginių orkestras. Kūrinio autorius Jaras Ramūnas, dirigentas Jonas Janulevičius;
20 val., Muzikinio teatro sodelis. Romo Kalantos atminimui skirtas roko koncertas „Negęstanti roko šviesa„. Koncertuos „Chevy“, „The Moon Band“, „Unlost“, „Senas Kuinas„. Pertraukėlėse – Aitvarų akcija „Kalantinių šviesa“.
Gegužės 15 d. (antradienis)
15–16 val. Muzikinio teatro sodelis,(pradžia) 16 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis (pabaiga). Kauno bendrojo lavinimo mokyklų mokinių kultūrinio orientavimosi konkursas „Gyvasis fakelas";
16 val. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Šaltinio„ padalinys (Raudondvario pl. 230). Atminimo vakaras „Pilėnų dvasia gyva mūsų širdyse“;
17 val. „Romuvos kino teatras„ (Laisvės al.). Kino filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Dalyvaus kino kritikas Gediminas Jankauskas. Įėjimas nemokamas.
– Vilniuje:
Gegužės 14 dieną, pirmadienį, 18 valandą, ateikime prie buvusių KGB rūmų Vilniuje (Gedimino pr. 40/1) ir uždekime atminimo žvakutes žuvusiems už Lietuvos laisvę. Po to eisime į Mokytojų namų kiemą (Vilniaus g. 39), kur nuo 18.45 val. Romo Kalantos atminimui gros, dainuos ir poeziją skaitys Gediminas Storpirštis, Petras Vyšniauskas, Andrius Kulikauskas, Domantas Razauskas, Rokas Radzevičius, Vytautas V. Landsbergis, Antanas A. Jonynas, Gediminas Laurinavičius, Rimvydas Stankevičius, Kornelijus Platelis, Liudvikas Jakimavičius ir kiti.
